Reformatų skvero laiptai veda į nesusikalbėjimą

Prašome tik pagarbos

Anot Vilniaus reformatų bažnyčiai atstovaujančio Nerijaus Krikščiko, tikintiesiems didžiausią nerimą kelia pakitusi paminklo reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams koncepcija. Ji buvo paskelbta pernai, pasauliui minint 500-ąsias Reformacijos metines. Paminklas turėjo iškilti pačiame atnaujinamos erdvės centre – tarp bažnyčios ir Sinodo pastato – ir tapti jos pagrindiniu akcentu. Reformatų skvero atnaujinimo projekte jam numatyta kita vieta.

"Taip pat sieksime, kad tvarkant skverą būtų atsižvelgta į visus čia buvusius statinius – Konsistorijos rūmus, senąją evangelikų reformatų bažnyčią, Vinholdų ir Šrėterių koplyčias, pažymint jų vietas ir neužkertant kelio atstatymui ateityje. Neturėtų būti pamirštas ir Sinodo, aukščiausios bažnyčios institucijos, pastatas. Nors jis yra privačiose rankose, turėtų įsilieti į bendrą kompleksą kaip istorinis reformatų paveldas", – įsitikinęs N.Krikščikas.

Jis apgailestauja, kad miesto valdžia nuo pat pradžių nesuvaldė Reformatų skvero atnaujinimo projekto, kad visuomenei nepateikta pakankamai informacijos ar net pateikta klaidinga. Reikšti savo nuomonę, protestuoti, reikalauti valdžios atsakomybės – puiku, tai rodo visuomenės brandą. Tačiau akivaizdu, kad ta iniciatyva nėra paremta istoriniu išmanymu.

"Sovietiniais laikais statyto komplekso pagrindinis takas, einantis lygiagrečiai su Pylimo gatve, nutiestas per pačias reformatų kapines. Jeigu žmonės tą žinotų, jie nesipriešintų jį rėminančių laiptuotų konstrukcijų naikinimui, – svarstė reformatų bažnyčios atstovas. – Būtina kalbėtis, vieniems kitus išgirsti, siekti susitarimo. Mes tam pasiruošę. Juk tas skveras nėra bažnyčios nuosavybė, jis priklauso miestui. Ten turi atsirasti vietos ir rimčiai, istorinei pagarbai, ir renginiams, žaidimams."

Laiptai – irgi istorija?

Reikšdami susirūpinimą Reformatų skvero pertvarkomis, protestuotojai stojo ginti senų medžių. Tas suprantama, medžių kirtimas Vilniuje ir kitur Lietuvoje – opi problema. O istorinė šios vietos vertė, čia įspausta miesto atmintis daugeliui tiesiog praslydo pro šalį.

Reformatų skvero iniciatyvinės grupės narė menotyrininkė Eglė Mikalajūnė pripažįsta, kad iš tūkstančių protestuotojų tikrai ne kiekvienam žinoma jo istorija. Tačiau jai, kaip ir kitiems organizatoriams, ji svarbi. Pati E.Mikalajūnė Reformatų skveru nuodugniai domėjosi rašydama knygą apie Vilniaus paminklus.

"Ten buvo kapinės, ir mes, be abejo, tą žinome. Dabar yra laiptai, ir manome, kad jie turėtų likti. Bet ši mūsų pozicija tikrai nereiškia, kad kapinių sunaikinimas – nieko tokio. Pačių laiptų nebandome atsieti nuo jų sunaikinimo fakto. Tose vietose, kur buvo kapinės, stovėjo istoriniai reformatų pastatai, laiptuotas struktūras reikėtų panaikinti, bet ne visiškai", – aiškino E.Mikalajūnė.

Tačiau kalbant apie visą skvero erdvę, abu sluoksniai – reformatų istorijos ir sovietmečio paveldo – gali būti derinami. Tokią savo poziciją aktyvistai grindžia tuo, kad daliai miestiečių laiptai Reformatų skvere yra organiška jų gyvenimo Vilniuje dalis. Vykstant festivaliui žmonės dalijosi asmeniniais prisiminimais. Viena mergina pasakojo, kad ant šių laiptų ji susipažino su savo būsimu vyru, dabar laiptai jiems kaip šeimyninės laimės simbolis.

"Tai irgi sluoksnis. Galbūt tiems laiptams tėra 40 metų, bet yra žmonių, kuriems jie svarbūs dėl vienų ar kitų priežasčių. Mes manome, kad istorija, apie kurią kalba reformatai, ir istorija, kurią liudija laiptai, netrukdo viena kitai būti šioje erdvėje. Juk laiko tėkmėje egzistavo tiek viena, tiek kita. Jeigu ištrintume sovietmečio istoriją, ji nuo to nepranyks, ji vis viena yra buvusi", – svarstė menotyrininkė.

E.Mikalajūnė mano, kad reformatų istorijos fone laiptuotos konstrukcijos dar labiau išryškėtų kaip sovietinės agresijos simbolis ir atspindėtų istorinę visumą. Laiptai primintų, kad jiems atsiradus buvo sunaikinti labai svarbūs dalykai.

KOMENTARAS

Gražina DRĖMAITĖ

Paveldosaugininkė

Dabartinis Reformatų skveras atsirado kapinių vietoje. Jos nėra ištyrinėtos iki galo. Daugiau ar mažiau ištirta tik ta zona, kurioje stovėjo sovietinis paminklas. Vilniuje tiek kapinių sunaikinta, prarasta negrįžtamai. Tai gal bent šitas normaliai ištyrinėkime.

Istoriniai šaltiniai sako, kad šiose evangelikų reformatų kapinėse buvo palaidotas 1831 m. sukilėlis Simonas Konarskis. Tai nėra legenda. Muitinės gatvėje netoli LRT pastato, jo žūties vietoje, stovi paminklinis akmuo, beveik prieš šimtą metų iškilęs evangelikų reformatų bendruomenės iniciatyva. O kapavietė nebuvo pažymėta, nes S.Konarskis buvo laidojamas slaptai.

Prieš dešimtmetį kartu su lenkais buvome ėmęsi S.Konarskio atminimo išsaugojimo, bet Smolensko katastrofa nutraukė visus darbus. Žuvo mūsų draugas Andrzejus Przewoznikas, Kovos ir kančių paminklų apsaugos tarybos sekretorius. Bet nejaugi S.Konarskis mums, lietuviams, nėra svarbus?

Šiandien mažai jau kas bežino, net kur jis palaidotas.

To skvero apskritai negalima liesti. Nuimti tuos išpaišytus laiptus, užsėti žole, pasodinti daug gėlių, įrengti suoliukus – viskas, ir tegul lieka. Ta erdvė būtinai reikalinga Vilniui. Šiandien ten baisus šiukšlynas. Prieš popiežiaus vizitą galvojau, ačiū Dievui, kad pro čia neveda jo trasa.

Jaunoji karta nežiūri į praeitį. O istoriją reikia gerbti. Vyksta protestai, bet ar kas žino, kad ten buvo kapinės, palaidotas S.Konarskis, stovėjo reformatų pastatai. Tai netoliaregiška. Bet taip šiandien elgiamasi su Vilniumi, pats meras tokį toną užduoda.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kazkoki ...reformatai ,.... mozochistai,

kazkoki  ...reformatai ,.... mozochistai, portretas
satanistai .... visi makaluojasi tam Vilniuj laiptu prisistate apzelusiu zolem ir rekia cia musu sventa vieta ...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių