Rasti Jono Basanavičiaus asmens dokumentai

Lietuvos centriniame valstybės archyve rasti unikalūs archyvai – tautos patriarcho Jono Basanavičiaus asmens tapatybės dokumentai.

Tarp jų – paties J. Basanavičiaus ranka rašyti prašymai išduoti liudijimus, pildytos anketos ar surašytas gimimo liudijimas, praneša LTV Naujienų tarnyba.

Vieną šių dokumentų atsitiktinai rado režisierius Vytautas Damaševičius.

„Einu aš paraidžiui, žiūriu Jan Basanovič. Yai yra archyvo medžiaga, bet niekas jos kaip sensacijos nepriima. Nežinau, aš tokios nuotraukos kaip vokiškam pase nemačiau, tas tradicines esu matęs. Yra autografai Basanavičiaus, ranka rašyta. Jis vienas iš nedaugelio, užsirašęs lietuviu“, – sako V. Damaševičius.

J. Basanavičius mažais žingsniais, bet uoliai „Aušroje“ žadino meilę tėvynei ir budino tautą. Dar 1905 Vilniuje pirmininkavo lietuvių Seimui ir reikalavo autonomijos Lietuvai.

Dar po 12 metų, 1917 m. rugsėjį, Vilniuje posėdžiavusių lietuvių konferencija, jos delegatai išrinko Lietuvos tarybą.

20 šios tarybos narių po pusmečio – 1918 vasario 16 d. – suguldė parašus ant nepriklausomybės akto, pirmasis pasirašė dr. J. Basanavičius.

„Yra gimimo liudijimas, jo ranka rašyta autobiografija, pasai, carinės ir vokiečių, įvairios anketos, prašymai išvykti.

Jis nurodo, kad yra lietuvių tautybės, nors pavardė rašoma lenkiška transkripcija, rodo, kokias moka kalbas. J. Basanavičius buvo poliglotas. Yra išlikusių keletas nuotraukų. Jos gana unikalios, kai kurios niekur nematytos.

Simboliška, kad pirmąją užuominą apie dokumentus, kad jie yra, nurodė Vytautas Damaševičius. Dabartinėje Damaševičiaus gatvėje Vilniuje ir gyveno Jonas Basanavičius“, – Dalius Žižys, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius.

Simboliška ir tai, kad daktaras J. Basanavičius mirė vasario 16-ąją, 1927 m. Lietuvai minint devintąsias nepriklausomybės metines. Tautos patriarchas atgulė Rasų kapinėse Vilniuje, okupuotame Lenkijos.


Šiame straipsnyje: Jonas Basanavičius

NAUJAUSI KOMENTARAI

Fogas

Fogas portretas
Yra tokia Antano Dambrausko knyga "Viskas praeina", V., 1991. Joje autorius prisimena diplomatą P. Klimą pasakojant, jog Nepriklausomybės Akto originalą saugoti buvo atiduota dr. J. Basanavičiui. Jis įdėjo jį į kažkokį Draugijos bibliotekos foliantą, vėliau ir pats nebežinojo - kokį (p.84). Įdomu, ar visa Lietuvių mokslo draugijos biblioteka patikrinta, ieškant mums taip svarbaus dokumento originalo?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių