- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Remigijus Šimašius jau nekantrauja, kada galės perimti Vilniaus miesto vairą, nes turi priekaištų dar tebeveikiančiai senajai miesto tarybai.
Paskutinės minutės sprendimai yra ne patys geriausi, kai taikomi neskubiems darbams, įsitikinęs išrinktasis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Jis jau nekantrauja, kada galės perimti Vilniaus miesto vairą, nes turi priekaištų dar tebeveikiančiai senajai miesto tarybai.
„Man atrodo keista, kad atliekų tvarkymo sistemos planas tvirtinamas būtent dabar, nors metus buvo vilkinamas ir atidėliojamas. Man kyla klausimų, ar jis iš tikrųjų yra skaidrus ir sąžiningas, ar neproteguojamos tam tikros įmonės. Apšvietimo konkursas irgi kelia klausimų – ar iš tikrųjų jis ekonomiškai pagrįstas?
Tai – dalykai, susiję su ilgalaikiais įsipareigojimais. Natūralu, kad mandatą gavus naujai tarybai, ji turėtų tarti žodį. Matau, jog kai kur skubama sudėti paskutinius taškus, kad pasitikėjimo negavę tarybos nariai dar galėtų tarti žodį“, – vardija R. Šimašius.
– Dėl kokių klausimų ar pozicijų kilo daugiausia diskusijų, sudarant koaliciją?
– Visą laiką žurnalistams (gal ir visuomenei) įdomiausia, dėl ko kilo nesutarimų. Man įdomiau ir smagu, kad dėl daugelio dalykų yra visiškai sutariama: dėl skaidraus valdymo, profesionalumo principo iškėlimo, didesnio miesto bendruomeniškumo, didesnio visuomenės įtraukimo, iniciatyvos iš apačios gaudymo ir rėmimo. Labai gerai, kad dėl viso to sutariame.
Turėjome, dėl ko padiskutuoti, pavyzdžiui, dėl atsakomybės sričių, kas kur jautėsi stipresni ir ko norėjo imtis. Natūralu, kad mes, kaip liberalai, visą laiką pabrėžiame, jog konkurencija ir pasirinkimas yra tai, kas gali geriausiai padėti užtikrinti vilniečių interesus. Gal kai kurioms kitoms partijoms atrodo, kad valdiški sprendimai gali būti išeitis.
Galiausiai mes iš tiesų dėl visų dalykų radome bendrą sutarimą. Dėl vieno ar kito niuanso programoje liko „žvaigždučių“, bet tai netrukdo siekti bendrų tikslų. Keliausime pirmyn.
– Vilniaus valdančiojoje koalicijoje, skirtingai nei didžiojoje politikoje – parlamente, susibūrė pakankamai skirtingos politinės jėgos. Ar rasite bendrą kalbą?
– Jau radome bendrą kalbą. Dėl to viskas gerai. Mąstau taip – pirmiausia į koaliciją susibūrė tos partijos, kurios šiandien pasiruošusios daryti labai konkrečius žingsnius, kad Vilniaus politika būtų skaidri ir efektyvi. Tai yra pagrindinė jungiamoji grandis.
Nacionalinėje politikoje esančių didelių takoskyrų Vilniuje tiesiog neišryškėjo. Neturime kažkokių ambicijų: nei Vilniuje keisti mokesčių politiką, nei šeimos sampratą ar kitus dalykus, dėl kurių koaliciją Vilniuje sudarančios partijos kartais nacionalinėje arenoje labai smarkiai padiskutuoja. Čia yra dalykai, dėl kurių tikrai sutariame. Tai yra skaidrus, atsakingas, efektyvus valdymas. Matau, kad koalicijoje yra partijos, pasiruošusios tai daryti. Partijų, kurios savo veiksmais iki tol pademonstravo, kad nėra pasiruošusios to daryti, nėra koalicijoje.
– Kalbama apie tai, kad labiausiai diskutuota, kuriai frakcijai atiteks Kultūros, švietimo ir sporto, Paslaugų ir miesto ūkio, Aplinkos komitetai. Kuo svarbūs šie komitetai?
– Iš tiesų diskusijose vyravo dvi temos. Viena– pagrindinių pokyčių programa, nes ateiname ne tik su konkrečiais postais, bet ir labai aiškiai užsirašę principus, darbus, kuriuos norime padaryti.
Kita tema – atsakomybės sritys. Kalbant apie atsakomybės sritis, iš tikrųjų ir švietimo, ir ūkio dalykai buvo tie, kurie aktualūs ne vienai politinei jėgai, laimėjusiai rinkimus Vilniuje. Natūralu, kad mes stengiamės, jog visi jaustųsi pakankamai motyvuoti siekti bendrų tikslų. Dėl to ir buvo toks pasistumdymas (ar ne pasistumdymas, o bandymas surasti išeitį). Švietimo srityje kokybės kartelė perkelta į naują lygmenį. Norime išspręsti darželių problemą.
Matau tokį gerą nekantrumą – duokit, mes turime idėjų, kaip spręsti problemas. Tai iš tiesų labai gerai nuteikia. [...] Diskusijų, kurios vyko, galima net neslėpti, tai ir buvo įvardyta. Jeigu socialdemokratams atrodo, kad darželius turi statyti tik savivaldybės, tai mums labiau atrodo, kad reikia pasitelkti konkurenciją, pasirinkimą, kad turi būti užtikrinama įvairovė. Krepšelis šeimoms, kurios nori vesti vaikus į bet kurį darželį, gali padėti labiau nei valdiškos statybos, su kuriomis visaip atsitinka.
– Kokių konkrečių darbų imsitės pirmiausia? Kokie pirmieji pokyčiai lauks?
– Noriu pasakyti apie tuos dalykus, apie kuriuos partija šnekėjo prieš rinkimus ir kuriuos norime pasiekti po ketverių metų. Labai aiškiai žinau, kad, jeigu nuo pirmos dienos to nesiimsi daryti, tai ir liks nepadaryta. Todėl, kad atsirastų penktadaliu pigesnis šildymas, kad būtų išspręsta darželių problema, kad daugiabučių namų valdymas ir gyvenamoji aplinka būtų palankesni miestiečiams, viso to imsimės nuo pat pradžių.
Be jokios abejonės, vienas iš pirmų sprendimų bus įmonių valdymo principų pakeitimai. Siekiame depolitizuoti ir padaryti profesionaliu įmonių valdymą. T. y., bent du trečdaliai valdybų narių bus nepriklausomi profesionalai. Atrankos tvarką, parengtą pagal geriausius principus, sieksime patvirtinti per pirmuosius posėdžius.
Dabar analizuojame darželių situaciją, kuri labai smarkiai kito paskutiniuoju metu, bet vis tiek yra faktas, kad [sistema – LRT.lt] funkcionuoja netinkamai, nepatenkinamai. Dėl to bus priimami sprendimai. Taip pat dėl kai kurių kitų, susijusių su savivaldybės veikimo principais. Tai teiksime nuo pat pirmų dienų.
– Kada stosite prie Vilniaus miesto vairo?
– Vyriausioji rinkimų komisija taip sudėliojo, kad Vilniaus mieste pirmasis posėdis vyks balandžio 22 d. Jame ir vyktų atsakomybės perėmimas. Nekantraudamas laukiu tos 22 d. Juo labiau kad dar senosios sudėties tarybos posėdžiai vyksta ir man ne viskas patinka, kas ten vyksta.
– Kas nepatinka?
– Gal ne visais atvejais turiu visą informaciją, bet man atrodo, kad paskutinės minutės sprendimai yra ne patys tinkamiausi darbams, kurie nėra skubūs. Kartais keista, kaip keliolikos metų panaudos sutartys pratęsiamos, nors jos baigs galioti tik po pusės metų ar daugiau.
Man atrodo keista, kad atliekų tvarkymo sistemos planas tvirtinamas būtent dabar, nors metus buvo vilkinamas ir atidėliojamas. Man kyla klausimų, ar jis iš tikrųjų yra skaidrus ir sąžiningas, ar neproteguojamos tam tikros įmonės. Apšvietimo konkursas irgi kelia klausimų – ar iš tikrųjų jis ekonomiškai pagrįstas?
Tai – dalykai, susiję su ilgalaikiais įsipareigojimais. Natūralu, kad mandatą gavus naujai tarybai, ji turėtų tarti žodį. Matau, jog kai kur skubama sudėti paskutinius taškus, kad pasitikėjimo negavę tarybos nariai dar galėtų tarti žodį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą7
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...