Pamestinukų įvaikinimas – kreivų veidrodžių karalystė

Įsivaikinti pamestinukus norintys žmonės jaučiasi tarsi kreivų veidrodžių karalystėje. Vaikų namai perpildyti, tačiau įtėviai priversti laukti eilėse. Seime prabilta apie įvaikinimo tvarkos paprastinimą.

Jūsų šeimai vaiko nėra

Statistika žiauri: Lietuvoje yra apie 14 tūkst. vaikų, kurių tėvai išsižadėjo. Pusė pamestinukų gyvena globėjų šeimose, likusieji – vaikų namuose.

Paradoksalu: tuo metu, kai globos įstaigos lūžta nuo auklėtinių, įsivaikinti svetimas atžalas pasiryžę žmonės priversti laukti.

Šis faktas įvaikinimo procese šiuo metu dalyvaujančiai vilnietei Rasai (vardas pakeistas – red. past.) netelpa galvoje.

„Viešumoje daug diskutuojama apie tai, kad įvaikinimo procedūra per ilga, joje per daug biurokratijos. Aš manau, kad viskas su tuo yra gerai: reikia įtėvius paruošti, apmokyti ir patikrinti. Tačiau man nesuvokiama tai, kad po visko jie priversti stoti į eilę, kai šalyje šitiek pamestinukų. Tiesiog nesueina galai“, - svarstė Rasa.

Laukimas moteriai neatrodytų toks keistas, jei ji pageidautų įsivaikinti kūdikį. Tačiau savo prašyme Rasa nurodė, kad į šeimą mielai priimtų vaiką iki trejų metukų.

„Per televiziją rodomos laidos, kuriose vaikai laukia tėvų. Globos įstaigų vadovai pasakoja, kad pas juos krūvos pamestinukų – tik imkite. O Įvaikinimo tarnyba sako – jums vaiko nėra. Kyla įtarimas, kad procesas stabdomas dirbtinai, kad galbūt kažkas nesuinteresuotas išleisti vaikus į šeimas“, - abejonėmis dalijosi Rasa.

Kiekvienas auklėtinis - pinigai

Rasos dvejones dar labiau sustiprino Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorės Petronėlės Valatkevičienės vieši pasisakymai. Jos skaičiavimais, vien jos vadovaujamuose kūdikių namuose šiuo metu yra 44 galimi įvaikinti mažyliai. 

„Įvaikinimo procesas - nelogiškas. Jie taisyklė yra kaip tvora nepramušama, ir todėl vaikai lieka kūdikių ar vaikų namuose, tai jau yra bloga taisyklė. Turime ją tobulinti ir daryti viską,  kad vaikai eitų į šeimas. Matyt, kažkam naudinga, kad būtų kuo daugiau vaikų namų. Jų direktoriai irgi nori vaikų, nes kiekvienas iš jų yra pinigai“, - kalbėjo P.Valatkevičienė.

Dabar veikianti vaikų ir potencialių jų įtėvių poravimo sistema jai atrodo absurdiška. „Popierinis šeimų ir vaikų sujungimo procesas yra ydingas – jis netarnauja vaikų interesams. Juk įvaikinimas yra labai subtilus dalykas. Emocijos jame labai svarbios. Juk mes renkamės ir šuniuką, ir kačiuką. Ir nebūtinai tą, kuris gražiausias. Pernai į kūdikių namus buvo atsiųsta 16-a šeimų, bet jos nepasiėmė nė vieno vaiko, šeimos juos „išbrokijo“. Tai ar čia vaiko interesai nepažeisti?“ – apgailestavo P.Valatkevičienė.

Ji įsitikinusi, kad jei įtėviams būtų leista parodyti ne tik vieną vaiką, kurį nurodė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, bet visus įvaikinti galimus pamestinukus, įvaikinimų skaičius smarkiai išaugtų.

„Garantuoju, kad atsirastų vaikelis, su kuriuo suveiktų biologiniai laukai. Juk niekaip nepamilstame to, prie kurio širdis nelinksta. Tačiau kitų vaikų rodyti aš negaliu, nes taip laužyčiau nustatytą tvarką“, - problemas vardijo P.Valatkevičienė. 

Nori tik sveikų vaikų

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė aiškino, kad viskas daug sudėtingiau nei atrodo. Esą įsivaikinimo procesą stabdo ne tarnyba, bet potencialūs įtėviai.

Rugsėjo 1-ai dienai tarnybos duomenų bazėje iš viso įregistruoti 747 galimi įvaikinti vaikai. Iš jų iki trejų metukų yra vos 36 mažyliai. Kelią į naujus namus jiems esą dažniausiai užkerta ne tarnybos sukurtos kliūtys, bet įrašai vaikų medicininėse kortelėse.

„Pagrindinis įtėvių noras – kad vaikai būtų sveiki. Iš esmės tokių yra vos vienas kitas atvejis. Didžioji dalis galimų įvaikinti vaikų turi rimtų sveikatos sutrikimų“, - aiškino O.Tarvydienė.

Alkoholinis vaisiaus sindromas, įgimtas sifilis, regėjimo ar klausos defektai, hiperaktyvumas, širdies problemos, veido asimetrija – tai tik keletas diagnozių iš pamestinukų ligų istorijų.

„Neseniai vienai šeimai pasiūlėme iš esmės sveiką vaiką. Tačiau sužinoję, kad jo broliai sėdi kalėjime, įtėviai berniuko atsisakė – socialinė kilmė jiems buvo labai svarbi“, - pasakojo O.Tarvydienė.

Kaltinimų nepripažįsta

Žmonės nenori įsivaikinti romų tautybės vaikų, ar tų, kurių motinos besilaukdamos vartojo narkotikus ar turi psichikos sutrikimų.

„Per televiziją rodant būrius gražių vaikučius, žmonės yra klaidinami. Dažniausiai vizualiai vaikai atrodo sveiki, tačiau, kas už to iš tikrųjų slypi, nutylima“, - atkreipė dėmesį Įvaikinimo tarnybos vadovė.

Globos namuose auga tūkstančiai vaikų, tačiau galimų įvaikinti tėra vos 747. O.Tarvydienė įsitikinusi, kad mažiesiems vaikų namų gyventojams pavyktų greičiau susirasti šeimas, jei būtų greičiau sprendžiamas jų biologinių tėvų valdžios klausimas.

„Kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo gali savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, prokuroras arba vaiko globėjas, t.y. ta globos įstaiga, kurioje vaikas auga. Deja, labai reta globos institucija pasinaudoja šia teise“, - sakė O.Tarvydienė.

Įtarimus, kad vaikų namų vadovai specialiai neišleidžia vaikų iš savo glėbio, ji kategoriškai atmetė. „Jų nepripažįstu ir net nesiklausau“, - nukirto O.Tarvydienė.

Iniciatyvos imsis Seimas?

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė pripažino, kad vaikų ir galimų įtėvių emocinis ryšys yra labai svarbus, tačiau vien juo kliautis esą žalinga.

„Neseniai viena istorija mums sukėlė šoką. Įtėviai, tarsi iš pirmo žvilgsnio pamilę vaikelį, po mėnesio jį atidavė į vaikų namus ir apie tai net nepranešė. Paskui jie mums aiškino, kad vaikui reikėjo per daug priežiūros. Vadinasi, tokia šeima buvo visai nemotyvuota. Dėl tokių skaudžių atvejų mes ir sukūrėme saugiklius – vaiko interesai yra aukščiau tėvų“, - nustatytos tvarkos atsiradimą motyvavo O.Tarvydienė.

Parlamentarė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Rima Baškienė sakė suprantanti tarnybos norą apsidrausti nuo nesėkmių. Nepaisant to, jos manymu, dabartinė įvaikinimo tvarka yra per sudėtinga ir ne pati efektyviausia.

„Suporavimas popieriuje prasilenkia su moraliniais dalykais. Manau, reikėtų į procesą pasižiūrėti lanksčiau. Juk įtėviai vaikuose ieško panašumo į save“, - kalbėjo R.Baškienė.

Ji tikino inicijuosianti įvaikinimo tvarkos pakeitimų projektą, kuri, viliasi, Seimas svarstys dar šioje sesijoje. „Darysime viską, kad vaikai rastų savo šeimas“, - pažadėjo Seimo narė.  

Rimantė Šalaševičiūtė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos direktorė

Mano nuomonė su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pozicija dažnai nesutapdavo. Manau, kad potencialiai įtėviai turėtų bendrauti su vaiku ir jį pažinti. Gal net nutiktų taip, kad šeimos priimtų mažylį ir su specialiaisiais poreikiais ar sveikatos sutrikimais, net jei iš pradžių norėjo tik sveiko vaiko. Emocinis ryšys dažnai būna lemiamas.

Aišku, paskui gal ir gali būti charakterių nesutapimų, tačiau vienas kitas blogas pavyzdys neturėtų tapti rodikliu. Mano praktikoje yra pasitaikę tėvų, kurie atėjo pas mane į tarnybą ir aiškino, kad nori palikti savo biologinį vaiką dėl to, kad jis kelia daug problemų. Nutinka visko. Bet tokie atvejai neužgožia gerų pavyzdžių.

Esu girdėjusi tokių nuomonių, kad globos namų vadovai nesuinteresuoti, kad globotiniai būtų įvaikinti. Įsivaizduokite, jei mažame miestelyje uždarytų tokią įstaigą, kiek žmonių liktų be darbo.

Deja, kartais pas mus vaikų interesai dar nėra prioritetas. Tačiau tai labiau išimtis nei taisyklė.

Vis dėlto aš pasisakau už lankstesnę įvaikinimo tvarką – kuo daugiau vaikų ras tėvelius, tuo geriau.

Laima Nausėdaitė, Viešosios įstaigos „Teisės ir vadybos sprendimai“, ketverių metukų Olego darbuotoja globėja

Jei Seimas inicijuos kokius nors įvaikinimo tvarkos pakeitimus, svarbiausia, kad tartųsi su socialiniais partneriais ir su įvaikinimu susijusiomis institucijomis – kad nenutiktų taip, kaip su nepilnamečių įstatymu. Tačiau jau dabar galiu pasakyti, kad sprendimas įtėviams leisti pasirinkti vaikus reikštų didžiulį žingsnį atgal. Jau vien diskusijos apie tai yra nesuprantamos: kodėl į pirmą planą iškeliami šeimos, norinčios įsivaikinti, interesai? Ką reiškia pasirinkti vaiką? Pagal kokius kriterijus? Kliaujantis pirmu įspūdžiu – man patiko veidelis? Bet tai, kad tu pasirinktum, dar nereikštų, kad vaikas pritaptų tavo šeimoje. Dabartinė tvarka apsaugo vaikus, kad jie nebūtų traumuojami. Pabandykime prisiminti, kaip jaučiamės, kai mūsų nepasirenka.

Įvaikinimo įstaigos ir taip labai atsižvelgia į tėvų pageidavimus. Drįsčiau sakyti, kad daugeliu atvejų netgi pataikaujama šeimoms. Jau tai, kad gali pasirinkti lytį, yra milžiniškas pageidavimas. Juk kai šeima laukiasi, kūdikėlio lyties nepasirenka. O įsivaikinant galima dar daugiau: rinktis metus, netgi vaiko mamos amžių, kai ji gimdė. Galima pasirinkti vaiko socialinę kilmę, nurodyti pageidaujamą akių spalvą.

Į klausimą, kodėl vaikų namai perpildyti, o potencialūs įtėviai priversti laukti eilėse, atsakyti nelengva. Tačiau jei kas nors ir stabdo įsivaikinimo procesą, tai tikrai ne Įvaikinimo tarnyba. Būtų labai sveika surengti diskusiją, kurioje dalyvautų visos įvaikinimo procese dalyvaujančios institucijos. Pavyzdžiui, man šis tas išaiškėjo, asmeniškai susidūrus su vaikų namų administracija.

Kai nuėjome pas Olegą, auklėtojos su mumis labai gražiai ir maloniai bendravo, o administracija sutiko labai šaltai ir atšiauriai. Netgi išgirdome, kad globoti imame ne vaiką, o čigoniuką. Galvoje turėta ne kilmė, o galimi polinkiai... Įstaigų direktoriai tose pareigose dirba labai seniai ir jie jau nemato nei vaikų, nei jų interesų. Jie mato vaiko krepšelį – kuo daugiau auklėtinių, tuo daugiau pinigų. Tada dingsta suinteresuotumas, kad vaikai augtų šeimose.

Lietuvių šeimų (asmenų) įvaikinti vaikai

2009 m. sausio–rugpjūčio mėn. įvaikinti 95 vaikai. Lietuvos piliečiai įvaikino 61 be tėvų globos likusį vaiką, 34 vaikus įvaikino vaiko biologinio tėvo (motinos) sutuoktinis.

2009 m. sausio–rugpjūčio mėn. 58 Lietuvos piliečių šeimos (51 šeima ir 7 vienišos moterys) įvaikino 61 be tėvų globos likusį vaiką. 3 šalies piliečių šeimos įvaikino po 2 vaikus. Per minėtą laikotarpį įvaikintos 28 mergaitės ir 33 berniukai: 54 vaikai nuo 0 iki 3 metų amžiaus, 7 vaikai nuo 4 iki 6 metų amžiaus.

Iš viso iki rugsėjo 1 d. užsieniečiai įvaikino 99 be tėvų lobos likusius vaikus. Po vieną vaiką įvaikino 24 šeimos, po du – irgi 24, po tris – 9 šeimos.

Net 56 vaikus įsivaikino Italijoje gyvenančios šeimos, 14 – JAV, 9 – Prancūzijoje, 7 – Švedijoje.


Šiame straipsnyje: vaikų namaipamestinukai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių