Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčios statyba skendi intrigose

Net toks, regis, šventas reikalas, kaip bažnyčios statyba, gali virsti nesantaikos ir intrigų židiniu. Kaip rašo savaitraštis "Vilniaus diena", planai Pašilaičiuose pastatyti Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčią jau šešerius metus skendi šiame liūne.

Pradėjo išsisukinėti

Dar 2007-aisiais Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos ir Lietuvos architektų sąjungos suorganizuoto atviro architektūrinio konkurso 1-oji vieta atiteko Donaldo Trainausko vadovaujamai architektų grupei. Ją iš 20 konkurentų pasirinko speciali komisija, kurią sudarė ne tik architektai, bet ir patys arkivyskupijos atstovai. Vis dėlto tuo Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčios "statybos" ir baigėsi.

"Arkivyskupijos kurija, kuri ir buvo konkurso užsakovė, mums žadėjo, kad projektas neilgai trukus bus pradėtas įgyvendinti. Tačiau nuo pastarojo mūsų pokalbio praėjus maždaug metams jie žiniasklaidoje paskelbė, kad ruošiasi vykdyti kitą projektą", – pasakojo architektas D.Trainauskas.

Pasak jo, arkivyskupijos ekonomas Rimantas Dalgėda projekto vilkinimą vis argumentuodavo pinigų stoka dėl krizės ar kitomis problemomis. Ekonomas taip pat žadėdavo susisiekti, tačiau jo skambučių D.Trainauskas vis nesulaukdavo.

Neįtiko asmeniškai A.J.Bačkiui?

"Vėliau jie mums pasakė, kad daro kažkokį kitą projektą, tačiau iš jų nesulaukėme jokio argumento, kodėl mūsų projektas netinkamas", – skundėsi architektas.

"Mes suprantame, kad visur yra savi interesai, statybos, pinigai. Bet kai tokius dalykus pradeda daryti Bažnyčia… Vėliau sužinojome, kad pačiam kardinolui Audriui Juozui Bačkiui projektas neįtiko asmeniškai, nors mes laimėjome, o komisija buvo sudaryta ir iš kurijos atstovų", – pridūrė jis.

D.Trainauskas su kolegomis tokį elgesį apskundė Lietuvos architektų sąjungai, kuri buvo viena iš konkurso organizatorių. Sąjungos etikos komisija patvirtino, kad toks elgesys nekorektiškas, tačiau arkivyskupijos atstovų šis nutarimas nė kiek nesujaudino.

Tiesa, archiktetas dar tikisi, kad, į valdžią atėjus naujam arkivyskupui Gintarui Grušui, reikalai pajudės.

Pasirinko kitą

Vis dėlto šių metų pavasarį paskelbta, kad arkivyskupijos kurija pasirinko kitą architektą Kęstutį Pempę bažnyčiai Pašilaičiuose projektuoti.

"Idėją jau seniai nešiojau savo širdyje: kaip įamžinti palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje? Rugsėjį sukaks lygiai 20 metų, kai Šventasis Tėvas čia lankėsi, tad gimė idėja tarp Justiniškių ir Pašilaičių kurti jo vardu pavadintą parapiją. Ten gyvena daug žmonių, tikintiesiems nėra kur susirinkti, reikia važiuoti arba į Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapiją, arba į Kalvarijas, nes Fabijoniškėse taip pat nieko nėra", – tuomet delfi.lt sakė kardinolas A.J.Bačkis.

Bet nepaminėjo, kad projektas buvo atrinktas be jokio viešo konkurso.

Pats architektas K.Pempė nelabai nusiteikęs bendrauti su žiniasklaida ir nenorėjo pasakoti apie santykius su arkivyskupija.

"Niekas man jokių kaltinimų nemeta ir niekas ten dabar nevyksta. Nesijaudinkite, galite ramiai miegoti. Aš apie tai visiškai nieko nežinau, nieko negaliu pakomentuoti. Tame etape turėjau tokį pasiūlymą, pagimdžiau idėją, o toliau nieko nežinau – ne aš sprendžiu", – aptakiai kalbėjo jis.

Pirminio bažnyčios projekto, su kuriuo konkursą laimėjo D.Trainausko architektų grupė, stilistika – skandinaviška minimalistinė. Pasak projekto autorių, moderniame nykiame mikrorajone tikrų būtent tokio architektūrinio stiliaus objektas. K.Pempės pasiūlytas projektas – kiek kitoks. Jo siūloma bažnyčia ne tokia minimalistinė, jos stilistika labiau bizantinė.

Bažnyčios elgesys stebina

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas sakė, kad tokių atvejų, kai ignoruojami architektūrinių konkursų laimėtojai, Lietuvoje tikrai ne vienas. Tačiau atvejis, kai taip elgiasi Bažnyčia, jam irgi atrodo keistas.

"Vilniuje buvo visokio plauko konkursų, kurie nesibaigė niekuo. Šiuo atveju konkurso nugalėtojas buvo išrinktas. Architektūrinio projekto autorių pakeitimas įvyko be mūsų žinios. Jei būtume žinoję tokį dalyką, būtume jam priešinęsi", – aiškino G.Blažiūnas. Jis prisipažino, kad ir jam neaišku, kaip vykstant projektui atsirado naujas architektas.

"Žinote, kaip pas mus, šeimininkas yra ir savo žodžio šeimininkas: noriu – duodu žodį, noriu – atsiimu. Kad ir kaip būtų gaila, tarp tokių žmonių – ir dvasiniai vadovai", – pridūrė jis.

Kurija problemų nemato

Su arkivyskupijos ekonomu R.Dalgėda susisiekti nepavyko, tačiau už jį atsakymus pateikė ekonomo tarnybos advokatas Darius Krukonis. Pasak jo, ekonomas už bažnyčios Pašilaičiuose, dabar jau pavadintos Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčia, projekto įgyvendinimą ir su juo susijusius sprendimus nėra atsakingas. Visi sprendimai, kur, kada ir kaip bus statoma bažnyčia, išimtine teise – arkivyskupo rankose.

"Bažnyčios visada ilgai planuojamos ir statomos. Yra daug pavyzdžių, kai bažnyčias kelis šimtus metų stato. Ekonomo tarnyba tikrai nieko nežino. Konkursą organizavo Lietuvos architektų sąjunga, o ekonomo tarnyba tik pinigus mokėjo – tai du skirtingi dalykai", – tikino advokatas.

Jo teigimu, šiuo metu jokių bažnyčiai statyti paruoštų projektų nėra. O Lietuvos architektų sąjunga tik rekomendavo vieną iš galimų projektų, kuris, advokato žodžiais, tik galbūt tiktų bažnyčiai. Arkivyskupija iš jų nepasirinko nė vieno.

Arkivyskupijos komunikacijos koordinatorė Živilė Šeporaitytė taip pat tvirtino, kad nė vienas projektas nebuvo pasirinktas. O kada procesas galėtų pajudėti, kurijos atstovai minčių neturi, nes naujasis arkivyskupas šiuo metu tik perima visus vyskupijos darbus ir bando į juos įsigilinti.

"Bus apsvarstyti visi "už" ir "prieš", kaip ir kituose sprendimuose. Reikia apsvarstyti daug dalykų, lėšos taip pat yra vienas jų", – sakė Ž.Šeporaitytė.

Beje, jei būtų pasirinktas kuris vienas iš šių dviejų projektų, bažnyčios statybų kaina nesikeistų – atsieitų apie 6 mln. litų.

Arkivyskupija stabdo ir sanktuariumo projektą

Prieš keletą metų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai (LLRA) buvo pasišovę Vilniaus Antakalnio rajone statyti Dievo gailestingumo sanktuariumą.

Tuomet LLRA atstovai teigė, kad specialus šventyklų kompleksas galėtų būti įsteigtas Grybo gatvėje, netoli šv. Faustinos namo, kuriame, pasak legendų, vienuolei  apsireiškė Jėzus. Toks siūlymas buvo argumentuojamas padidėsiančiais turistų, piligrimų srautais Vilniuje.

Jei tuo metu Vilniaus arkivyskupijos kurija būtų pateikusi siūlymų ir pritarusi sanktuariumo statyboms sostinėje, miesto valdžia projektui būtų uždegusi žalią šviesą. Tačiau kurijos atstovai tuomet atrėžė, kad planų įgyvendinti tokį projektą niekada rimtai nesvarstė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių