Opozicija Vilniuje: milijardinė skola ir utopiniai projektai | Diena.lt

Opozicija Vilniuje: milijardinė skola ir utopiniai projektai

Vilniaus miesto savivaldybės taryboje opozicija sudaro nedidelę kuopelę. Jos kritika – o taip pat ir balsavimas posėdžių metu – menkai tepaveikia mero Artūro Zuoko iniciatyvas palaiminančius miesto valdančiuosius.

Naujienų portalo LRT.lt kalbinti opozicijos atstovai sako, kad, nors ir nedaug demokratijos savivaldybėje, ji turi šansą per savivaldos rinkimus. Esą jeigu vilniečiai nebetiki šio mero idėjomis – pasirinks kitą.

Galimybės – studijose, pinigai – realūs

  • A. Zuokas Vilniui vadovauja jau trečiąjį kartą. Pirmąjį – 2000–2003 metais, antrąjį – 2003–2007 metais, ir dabar – nuo 2011-ųjų.
  • Visuomet geru viešųjų ryšių ir vadybos specialistu laikytas meras-verslininkas pastaruoju metu dažniau vadinamas tiesiog utopistu. Jis ir pats skelbiasi besivadovaujantis praėjusio amžiaus vidurio prancūzų studentų šūkiu „Būk realistas – siek neįmanomo“.
  • Bene daugiausia kritikos sulaukė vadinamoji viešojo transporto reforma, nes palietė daugelį vilniečių. Į viešojo transporto el. bilietų sistemą investuoti milijonai, bet ji startavo ilgai užsitęsusiu chaosu.
  • Viešojo transporto reforma eliminavo privačių maršrutinių taksi vežėjus iš paslaugų teikimo keleiviams rinkos.
  • Rengiantis viešojo transporto pertvarkai, vienose iš judriausių Vilniaus gatvių įrenginėjamos papildomos A juostos.
  • Su verslu savivaldybė konkuruoti ėmėsi taksi, avialinijų, dviračių nuomos paslaugų srityse.
  • Europos Komisija (EK) sprendžia, ar Vilniaus miesto savivaldybė turės grąžinti Europos Sąjungai apie 18 mln. eurų, jei bus pripažinta, kad 2006–2008 metais, ankstesnės A. Zuoko kadencijos metu, įgyvendinant Vilniaus pietinio aplinkkelio projektą, dalis lėšų panaudota neteisėtai.
  • Naujoji registravimo į darželius sistema įvarė į neviltį daugybę tėvų, kurių vaikai, jau laukę eilėje ne vienerius metus ir turėję jau tuoj patekti į darželį, staiga vėl atsidūrė eilės gale.
  • Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opoziciją šiurpino sprendimai kai kurių mokyklų stadionais duoti naudotis privatiems sporto klubams. Pavyzdžiui, regbio.
  • 1,5o tūkst. litų išlaidas galimybių studijai dėl Gugenheimo muziejaus lydėjo  visas pluoštas brangių viešojo transporto galimybių studijų. Jos turėjo parodyti, kad Vilniui reikia ir tramvajaus.
  • Kiek geriau nei komunaliniam ūkiui, kultūros paveldui ar švietimui pasisekė sporto sričiai. Pastatyta viešų treniruoklių, prie keturių mokyklų įrengtos sporto aikštelės, vasaros sekmadieniai paskelbti Sporto diena.
  • Vilniaus miesto savivaldybės skola siekia milijardą litų. Meras kone kiekvieną tarybos posėdį randa progą paminėti, kad skola paveldėta dėl ankstesnės kadencijos merijos veiksmų. Kaip bebūtų atsiradusi, ar dabartinio mero iniciatyvos ją mažina, ar didina?

Prioritetų krizė?

„Nežinau nė vieno A. Zuoko projekto, kuris būtų atsiperkantis ar pelningas. Priešingai – išlaidos didėja. SEB arenos išlaikymas, Gugenheimo muziejaus, jeigu būtų statomas, išlaikymas... Viešojo transporto paslaugos apskritai vargiai begali būti atsiperkančios, bet jame dalyvavo privatus sektorius. Privatininkai transporto priemonių atnaujinimui naudodavo savo lėšas, biudžetui tai nieko nekainuodavo, o dabar visas išlaidas bandoma subalansuoti mokesčių mokėtojų sąskaita“, – sakė konservatorius R. Alekna.

Po Vilniaus mero Viliaus Navicko pašalinimo iki naujų savivaldos rinkimų mero pareigas ėjęs R. Alekna įsitikinęs, kad dabar savivaldybės prioritetai yra labai išbalansuoti.

„Jeigu kalbėtume apie mokyklas ir jų ūkį, tai tik mokyklų renovacija gali būti atsiperkanti. Greta turėtų būti keliama mokytojų kvalifikacija, gerinami ugdymo procesai. Tokios investicijos visuomet atsipirks, nes bus geresni mokymosi rezultatai, užauginami pasitikintys savimi ir patriotiškai nusiteikę jauni žmonės, kurie turės kūrybinio potencialo ir kurs Lietuvoje gėrovę. Tačiau kai remontuojamas stadionas ir prioritetas yra kažkokie komerciniai dalykai, tai yra labiau nuostolis nei nauda. Savivaldybės prioritetai turėtų būti švietimas, visuomenės sveikata, komunalinis sektorius“, – sakė R. Alekna.

Jo manymu, savivaldybės tarybos opozicija sustiprėtų, jeigu pati visuomenė aiškiau oponuotų idėjoms, kurios nėra jai reikalingos ar naudingos.

„Tą funkciją atlieka žiniasklaida, jeigu nušviečia objektyviai, o meras... Žmonės juk nesikeičia, jeigu jis darė tą patį praėjusioje kadencijoje, tą patį darys ir toliau. Juk matome, kokie projektai prioritetiniai. Gugenheimas? Profesorius Viktoras Butkus siūlė padovanoti muziejų (į Modernaus meno centrą V. Butkus siūlėsi investuoti 20 mln. litų savų lėšų – red. past.), bet savivaldybei nereikėjo, vilkino, delsė. Jeigu meras A. Zuokas turi tokį supratimą, tokius įpročius, tai taip ir elgiasi. Tiesiog jeigu objektyviai tai nušviesime, rinkėjai kitąkart pasirinks kitaip“, – mano R. Alekna.

Įmonės – partinės lesyklėlės

Miesto tarybos opozicijoje taip pat dirbantis konservatorius Valdas Benkunskas pripažino, kad opozicija veikti tarybos sprendimus gali ne tiek balsavimu posėdžiuose, kiek stengiantis perkalbėti valdančiuosius. „Bandome kalbėti, kad tie sprendimai, kurie yra nenaudingi ar net žalingi miestui, nebūtų priimami nepaisant A. Zuoko įtikinėjimų, o kai kuriais atvejais – netgi grasinimų“, – sakė V. Benkunskas.

Vis dėlto, konservatoriaus požiūriu, iš keturių partijų susidedanti tarybos koalicija yra gerai valdoma ir stabili, tad nesunkiai priima sprendimus. V. Benkunskas mano, kad sostinė tapo tarsi mero ambicijų įkaitė.

„Daug mokesčių mokėtojų pinigų jau investuota į avialinijas, taksi, Gugenheimo muziejaus projektą, bet kad kas nors būtų pasiteisinę – sunku pasakyti. Vakar iš administracijos direktoriaus girdėjau, kad miesto skola siekia jau 1 mlrd. 200 mln. litų. Kiekvieną savaitę kovojama su nemokumo problemomis. Esant tokiai situacijai, miesto vadovo pozicija bet kokia kaina mesti pinigus į avantiūrinius projektus atrodo daugiau nei neatsakinga“, – sakė V. Benkunskas.

Paklaustas, kokius pats išskirtų veiklos prioritetus savivaldybei, V. Benkunskas teigė, jog pirmiausia turėtų būti sutvarkyti viešieji finansai: peržiūrimos išlaidos, investiciniai projektai, stengiamasi uždirbti papildomų lėšų. „Papildomų pajamų gali uždirbti savivaldybės įmonės. Savivaldybė kontroliuoja daug įmonių, bet taryba jų veiklos ataskaitų praktiškai negauna. Imtume pavyzdį iš buvusios Vyriausybės, kuri valstybės įmones sutvarkė taip, kad jos pradėjo nešti dividendus į šalies biudžetą. Dabar tos (savivaldybės kontroliuojamos – red. past.) įmonės yra tarsi partinės lesyklėlės, pavyzdžiui, „Vilniaus vandenys“ atiduoti socialdemokratams, kitoms partijoms – kitos įmonės, ir neaišku, kas jose iš tiesų vyksta“, – sakė V. Benkunskas.

Konservatoriaus teigimu, kitas svarbus dalykas tas, kad mieste būtų vykdomi tik tie investiciniai projektai, kurie yra kofinansuojami Europos Sąjungos lėšomis. „Vakar, pavyzdžiui, taryboje patvirtinome „Vilniaus vandenų“ investicinį planą trims metams. Jį sudaro 240 mln. litų, iš jų tik apie 50 mln. bus iš ES struktūrinių fondų. (vilniečiams vanduo brangs beveik litu – red. past.) Jeigu tokie investiciniai projektai būtų įgyvendinami iš struktūrinių fondų lėšų, tai tos investicijos neįsiskaičiuotų į kainą“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad dėl mokyklų renovacijos daug įtakos daro veiksmai Seime, ministerijose, o ne pačioje savivaldybėje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

.

. portretas
kodėl nebus superkami nepanaudoti iki 07-01 d. 2 Lt vertės talonėliai. Juk tai bus nedarbinės pajamos už nesuteiktas paslaugas. Kvepia teismais.

Vytas

Vytas portretas
kuo didesnis dvaras- tuo didesne betvarke.

Wilno

Wilno portretas
opozicija - tai tie kurie sėdėdami WC garsiai rėkia bet užpakalio nenusivalo
VISI KOMENTARAI 3

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių