Nuosprendis M.Mažvydo bibliotekai – dar 5 metai

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rekonstrukcija pradėta dar 2008 m., tačiau pastoliai pastatą "puošia" dar šiandien. Įstaigos vadovas pritaria nuomonei, kad į Vilnių atvykstantys ES pareigūnai mato išties ne kokį vaizdą, – gėlėmis bibliotekos juk neužmaskuosi.

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rekonstrukcija pradėta dar 2008 m., tačiau pastoliai pastatą "puošia" dar šiandien. Įstaigos vadovas pritaria nuomonei, kad į Vilnių atvykstantys ES pareigūnai mato išties ne kokį vaizdą, – gėlėmis bibliotekos juk neužmaskuosi.

Amžiaus statybų problema – pinigai

Likus kelioms dienoms iki Lietuvos pirmininkavimo ES pradžios, sostinės politikai apverktiną Seimo fontaną suskubo paslėpti po gėlėmis. Tačiau svečių akys kur kas labiau kliūva už šalia esančios pastoliais apstatytos M.Mažvydo bibliotekos.

Pagrindinė kliūtis, dėl kurios jau penktus metus trunkantys rekonstrukcijos darbai nebaigti, – finansavimo stoka. Kasmet valdžia šiam projektui atseikėja kur kas mažiau pinigų, nei jų reikėtų. Jei finansavimas nedidės, manoma, kad statybų darbai užsitęs dar bent penkerius metus.

M.Mažvydo bibliotekos direktorius Renaldas Gudauskas pripažino, kad statybų pabaigos klausimas yra užduotas laiku. "Šiuo metu mes laukiame kitų metų valstybės biudžeto, kuris artimiausiu metu turėtų pasirodyti. Poreikį galiu pasakyti – vien šiais metais mums reikia apie 20 mln. litų", – sakė R.Gudauskas.

Šiuo metu bibliotekos rekonstrukcijos darbams jau išleista beveik 30 mln. litų, viso projekto pradinė vertė – 56 mln. litų, tačiau dėl stringančių darbų galutinė statybų suma išaugo trečdaliu.

"Jeigu šiais metais gautume apie 20 mln. litų, o kitais – 28 mln. litų, tokiu atveju galėtume galvoti apie statybų pabaigą", – optimistinėmis įžvalgomis dalijosi bibliotekos vadovas. Tačiau, pasak jo, kasmet skiriamos kur kas mažesnės sumos – po 7–9 mln. litų. Tokie pinigai per maži, nes statybų darbai brangūs ir vykdomi lėtai, o technologijos keičiasi, projektą reikia atnaujinti. Todėl statybų projektas yra visapusiškai neekonomiškas.

Priklausomi nuo valstybės biudžeto

R.Gudaukas sakė pritariantis, kad Vilniuje besilankančių ES politikų akyse Nacionalinė biblioteka turėtų atrodyti nekaip: "Galima kokį nors fontaną apsodinti, bet bibliotekos gėlėmis juk neužversi, čia – kitoks objektas."

Bibliotekos direktorius pripažino, kad pasigenda didesnio valdžios dėmesio.

"Dėl to ir kalbos nėra. Aš esu pateikęs savo nuomonę kultūros ministrui, premjerui ir kol kas neturime negatyvaus atsakymo. Bet skųstis neturiu pagrindo – šiuo metu laukiame galutinių biudžeto skaičių", – sakė vadovas.

Pats kultūros ministras Šarūnas Birutis nė nebandė neigti, kad užsitęsę M.Mažvydo bibliotekos rekonstrukcijos darbai kenkia ir miesto įvaizdžiui, ir reikalauja vis daugiau lėšų.
"Deja, valstybė tiek pinigų, kiek reikėtų, neturi. Užtat tie darbai dabar sustoję. Per metus mes skiriame 9 mln. litų. Tokiu tempu ir judame", – sakė ministras.

Atsakomybę meta Finansų ministerijai

Š.Birutis tikino esąs labai susirūpinęs ir norįs, kad bibliotekos rekonstrukcija kuo greičiau būtų baigta, tačiau sakė, jog Kultūros ministerija niekuo negalinti padėti, nes pinigai skiriami iš valstybės biudžeto: "Jei Finansų ministerija ir Seimas nepaskirs daugiau valstybės investicijų, šios bibliotekos rekonstrukcijai dar kokių penkerių metų turbūt prireiks".

Pasak ministro, viena išeičių būtų pasinaudoti 2014 m. ES struktūrinėmis lėšomis. Iš ten būtų galima gauti 20 mln. litų, tačiau būtina, kad tos lėšos būtų skirtos būtent kultūrai. Ar įmanoma jas panaudoti kultūros objektų statybai, kol kas neaišku.

"Kaip bus ateinančiais metais, bus aišku, kai metų gale bus patvirtintas biudžetas. Aš manau, kad bus skirta panaši suma, bet norėtųsi, jog skirtų daugiau. Nes jeigu bus skirta panaši suma, kaip ir minėjau, biblioteką dar penkerius metus pusiau uždarytą laikysime", – pesimistinėmis prognozėmis dalijosi Š.Birutis.

Ministro teigimu, Nacionalinės bibliotekos rekonstrukciją Kultūros ministerija priskiria prioritetiniams projektams. Į Kultūros ministerijos prioritetinių projektų sąrašą dar yra įtrauktas Klaipėdos dramos teatras, Klaipėdos jūrų muziejus ir delfinariumas. Š.Birutis ironizavo, kad kol bus baigtas delfinariumo rekonstrukcijos projektas, dėl kurio delfinai buvo išgabenti į Graikiją, šie išmoks kalbėti graikiškai ir nebegrįš į Lietuvą.

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rekonstrukcija pradėta dar 2008 m., tačiau pastoliai pastatą "puošia" dar šiandien. Įstaigos vadovas pritaria nuomonei, kad į Vilnių atvykstantys ES pareigūnai mato išties ne kokį vaizdą, – gėlėmis bibliotekos juk neužmaskuosi.

M.Mažvydo bibliotekos direktorius neneigė, kad rekonstrukcijos darbai trukdo ir skaitytojams. "Dabar daug dalykų yra persikėlę į virtualiąją erdvę, žinoma, apimtis nebe ta", – apie vartotojų srautus kalbėjo R.Gudauskas. Nors, jo teigimu, bibliotekos lankytojai prieina prie visų skaitinių, veikia ne visos skaityklos, o skaitytojų mastas nebe toks, koks buvo iki remonto pradžios.

Šiuo metu Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje  dirba 500 darbuotojų. Nacionalinė biblioteka rūpinasi visos šalies bibliotekų tinklu, o pagrindinis tikslas – rūpintis visų bibliotekų strategine plėtra.

Bibliotekoje daugiausia dirba už kūrybinius reikalus atsakingi darbuotojai, tačiau kasdien lankytojus aptarnauja bent keletas operatyvinių darbuotojų, kurie dirba saugyklose. Net vasarą remontuojamos bibliotekos skaitykla yra apypilnė – ten skaitytojams įrengta 100 vietų.
Tiesa, vasarą Nacionalinė biblioteka dalį veiklų perkelia į Palangoje esančią skaityklą, kur, pasak R.Gudausko, žmonių aktyvumas yra šimtaprocentis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių