Neprižiūrimų statinių savininkams gresia baudos

Neseniai Vilniuje įgriuvo dviejų aukštų pastato stogas. Taip nutiko dėl blogos jo priežiūros. Laimė, niekas nenukentėjo. Tačiau pavojus lieka, nes Vilniuje dar yra mažiausiai 135 neūkiškai prižiūrimi pastatai.

Neapsaugojo nuo griūties

Sėkme galima vadinti tai, kad įgriuvus Plačiosios g. 4 numeriu pažymėto pastato stogui niekas nenukentėjo, – pastatas šiuo metu negyvenamas. Savivaldybės sudaryta komisija nustatė, kad pastatas įgriuvo dėl blogos priežiūros ir dėl to, kad savininkai laiku nesiėmė visų būtinų veiksmų apsaugoti jį nuo griūties.

Kaip teigė Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas, pastato savininkai buvo nubausti, surašytas protokolas. Kadangi pastatas nėra miesto savivaldybės nuosavybė, ką su juo daryti, sprendžia jo savininkai.

"Mūsų žiniomis, šiuo metu savininkai ruošia pastato rekonstrukcijos planus, yra pasisamdę konsultacijoms kultūros paveldo specialistą. Artimiausiu metu jie turi pastatą aptverti, užsandarinti ir imtis visų reikalingų priemonių, kad statinys nekeltų grėsmės žmonių saugumui", – sakė K.Karosas.

Per šimtą apleistų pastatų

Remiantis 2013 m. sausį sudarytu Neūkiškai prižiūrimų (nenaudojamų) statinių savininkų (naudotojų) sąrašu, Vilniaus mieste yra 135 neūkiškai prižiūrimi pastatai. Dauguma neprižiūrimų statinių, kaip ir praėjusiais metais, yra Šnipiškių, Senamiesčio, Naujosios Vilnios, Naujamiesčio, Žvėryno seniūnijose.

Savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjo Tauro Varenbergo teigimu, šis skaičius nuolat mažėja, pastatų savininkai nusigriauna neprižiūrimus pastatus, vykdo rekonstrukcijos darbus.

Vilniuje beveik po lygiai yra neprižiūrimų gyvenamosios ir negyvenamosios (administracinės, prekybos, komercinės, sandėliavimo ir kitos) paskirties pastatų. Dalis neprižiūrimų (nenaudojamų) statinių yra nebaigtos statybos objektai: Konstitucijos pr. 15 (gyvenamasis), Naugarduko g. 62 (gyvenamasis), Žirmūnų g. 111 (neregistruotas), Pergalės g. 35 (administracinis) ir kiti.

"Pagal Statybos įstatymą statinio naudotojas privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo bei priežiūros reikalavimų. Statybos techniniame reglamente nurodoma, kad statinio naudotojas (savininkas) privalo organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą, suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai", – aiškino T.Varenbergas.

Baudos ir turto mokestis

Pasak Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjo, Administracinių teisės pažeidimų (ATP) kodeksas numato atsakomybę už statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytų priemonių netaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė. Tokiais atvejais neprižiūrimų pastatų savininkams gresia bauda nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. litų. Už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą gresia įspėjimas arba bauda nuo 200 iki 1 tūkst. litų.

Praėjusiais metais už pastatų priežiūros nevykdymą pastatų savininkams buvo surašyta 19 ATP protokolų.

Siekdama nenaudojamų ar naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų ar neprižiūrimų patalpų bei statinių savininkus priversti rūpintis savo nekilnojamuoju turtu (NT), miesto savivaldybės taryba nustatė NT mokestį. Pagal praėjusių metų gegužę priimtą sprendimą šiems metams buvo nustatytas 1 proc. NT mokesčio tarifas – šįmet jis taikomas 96 NT objektams. 2014-iesiems šis tarifas padidintas iki 2,5 proc.

Kylantys nesklandumai

T.Varenbergo teigimu, ne visada įmanoma neprižiūrimą avarinės būklės pastatą nugriauti, bėdų kyla ir dėl protokolo savininkui surašymo.

"Vadovaujantis dabar galiojančiais teisės aktais, jeigu pastatas (kultūros paveldo statinys) yra avarinės būklės, o pastato savininkas neprižiūri pastato, nelikviduoja avarinės būklės, statinių naudojimo priežiūros vykdytojai negali kreiptis į teismą dėl avarinio, neprižiūrimo pastato nugriovimo. Šiuo atveju galima taikyti tik administracinio poveikio priemones. Tačiau, jeigu tokio pastato savininko gyvenamoji vieta yra nežinoma ir nepavyksta jos nustatyti, iškyla problema ir dėl ATP protokolo surašymo, nuobaudos skyrimo", – dėstė Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjas T.Varenbergas.

Kitas niuansas – dalis neprižiūrimų (nenaudojamų) pastatų neturi savininko arba savininkas nežinomas. Šie pastatai, pasak T.Varenbergo, Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiami į apskaitą ir sprendžiamas klausimas dėl jų pripažinimo bešeimininkiais.

"Teismo sprendimu pripažinus statinį bešeimininkiu jis perduodamas valstybės arba savivaldybių institucijoms. Perdavus savivaldybei minėtus statinius sprendžiamas klausimas dėl tolesnio jų naudojimo ar nugriovimo. 2012 m. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo 29 negyvenamieji pastatai, kurie neturi savininko ar kurių savininkas nežinomas, aštuonis statinius teismai pripažino bešeimininkiais", – pasakojo savivaldybės atstovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių