Trečiadienį Lietuvos gyvūnų globos draugija sulaukė pranešimo apie spąstuose įkliuvusį bei besikankinantį gyvūną. Tai buvo naminė katė. Privataus namo kieme spąstus gyvūnui paspendė, manoma, savo balandžių saugumu susirūpinęs šeimininkas. Pūkuotoji miaukė taip, kad girdėjosi keliuose aplinkiniuose namuose bei netoliese esančioje mokykloje. Į įvykio vietą nuvykusią LGGD direktorę Danutę Navickienę labiausiai pribloškė tai, kad visą tą laiką namuose buvo gyventojų, kurie girdėjo katės klyksmus.

Katė su spąstuose prispausta letenėle išbuvo apie 6 -7 valandas. Šie grandine buvo prirakinti prie namo.

Policijai stinga laiko katėms

„Man paskambino priešais dirbantis žmogus, - pasakojimą pradeda D. Navickienė. - Jis pranešė, kad mato gaudomuosius spąstus su grandine. Juose įkliuvusi katė blaškosi, rėkia ir klykia. Žmogus pranešė policijai, tačiau ten jam atsakė, kad policija turi pernelyg daug darbo. Mano žiniomis, spąstų kad ir privačioje teritorijoje negalima statyti pagal įstatymą.“

Žmogus teigė skambinęs ir pačiam namo, kurio kieme į spąstus pateko katė, šeimininkui. Šis pareiškęs, jog jam yra nusispjauti, nes auginąs balandžius, kurių vieno vertė – 500 litų. Taigi šeimininkas nenorėjo patirti nuostolių, todėl pasiryžo žiauriai susidoroti su per kiemą keliaujančiais rainiais.

Šeimininkė: „mano kiemas, ką noriu, tą ir gaudau“

D. Navickienė teigė, jog šeimininko žmona buvo namuose, tačiau nemėgino katės išlaisvinti. Atvykus Gyvūnų globos draugijos atstovams katės pilvukas buvo apledėjęs, apšalęs iš letenos bėgusiu krauju.

„Kai atvykome, katės užpakalinių kojų nagai buvo nulaužti. Manau, kad ji likusiomis kojomis mėgino kažkaip atidaryti spąstus. Man baisiausia, kad gyvenantys tame name visą laiką stebėjo tą vaizdą,“ - stebėjosi D. Navickienė. Ji dar kartą paskambino policijai, tačiau negalėdama žiūrėti į katės kančias griebėsi ją vaduoti dar nesulaukusi pareigūnų.

Tuomet į kiemą išbėgo pasipiktinusi moteris ir ėmė rėkti, jog gyvūnų globėjai įsiveržė į privačią teritoriją. D. Navickienė teigė, kad moteris neneigė, jog spąstai - jų. „Ką noriu, tą ir gaudau savo teritorijoje“, - pareiškė moteris katės gelbėtojams.

Vėliau rusiškai kalbanti namo gyventoja skambino vyrui ir keikė „etot stukač“, pranešusį organizacijai apie katę.

Aiškėja uodeguotosios šeimininkas

Gyvūnų globos draugijos atstovai nuvežė nelaimėlę pas veterinarą ir viliasi, jog letenos kraujotaka atsistatys bei jos nereikės amputuoti. Gyvūnas po išvadavimo leteną laikė pakėlęs ir ilgai drebėjo nuo šalčio.

Apie katę LGGD pranešęs gyventojas Jurijus GRYNAS.lt žurnalistams teigė, jog pamažu aiškėja katės šeimininkas. Vyras teigė, jog namo gyventojai iš tiesų tvarkė patalpas balandžiams laikyti, tačiau abejojo, ar naminės katės retiems paukščiams kelia pavojų. „O kiek jau tų kačių yra išgaudyta?“ - retoriškai klausė vyras.

D. Navickienė patvirtino, jog tai – naminis, kažkieno pasivaikščioti išleistas gyvūnas.„Ji ilgaplaukė, prižiūrėta, miela – tikrai naminė. Netgi murkia glostoma. Žinoma, ji vis dar yra šoko būsenos. Esame girdėję, kad aplinkinių namų gyventojai pasigenda kačių ir jos tarsi dingsta be žinios“, - teigė LGGD vadovė.

Ji žadėjo parašyti pareiškimus policijai bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos Gyvosios gamtos inspekcijai. Policija, moters teigimu, įvykio vietą jau aplankė.

Gaudyti galima, tik ne ką nori

Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas žurnalistus patikino, jog Klonių gatvės 10-ojo namo gyventojai nėra teisūs. „Ko nori“ gaudyti negalima net privataus namo kieme.

„Sodybose ir negyvenamuosiuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių objektų valdytojai ir naudotojai turi teisę naudodami numatytas leistinas gaudymo priemones, gaudyti bei pasiimti medžiojamus plėšriuosius žvėris ir varninius paukščius. Jie nebūtinai turi būti medžiotojai, - Medžioklės įstatymą citavo S. Mikėnas. - Taigi visų pirma reikėtų patikrinti, ar tai privati teritorija, tada – koks spąstų tipas. Tačiau svarbiausia – įstatymas leidžia gaudyti medžiojamus PLĖŠRIUS gyvūnus, o ne naminius. Medžiojamos yra lapės, šeškai, varnos, krankliai. Jei į paspęstus spąstus pakliūna kitas nemedžiojamas žvėris – negerai. Katinas nėra laukinis gyvūnas, kad ir valkataujantis. O jeigu dar namo šeimininkas tai matė ir nesiėmė jokių veiksmų – tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas.“

Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas patvirtino, kad panašių atvejų pasitaiko kasmet. Kartais tuo rūpinasi inspekcija, kartais – Maisto ir veterinarijos tarnyba arba policija.

Už tokį gyvūno kankinimą, pagal paskutines Administracinės teisės pažeidimų kodekso pataisas balandžių augintojui grėstų nuo 100 iki 1000 litų bauda.

„Lauksime informacijos iš gyvūnų globėjų organizacijos ir tas asmuo neliks nenubaustas. Praėjusiais metais buvo panašus įvykis - kaimyno šunį kankinęs gyventojas gavo baudą. Kiekvienas privalo atsakyti už savo veiksmus“, - teigė S. Mikėnas.