Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė M. Navickienė po atkaklios kovos antrajame rinkimų ture nugalėjo dėl antivalstybinių pasisakymų nuteistą A. Paleckį.

Suskaičiavus visų 13 apylinkių duomenis, A.Paleckis surinko 6509 balsų arba 45,5 proc. apygardos rinkėjų balsų, o M.Navickienė–- 7401 balsų, t.y. 51,8 procento.

Beveik 37 tūkst. rinkėjų turinčioje Naujosios Vilnios apygardoje pirmajame Seimo rinkimų ture A.Paleckis surinko vos 14 balsų daugiau nei M.Navickienė ir iš viso gavo 23,1 proc. (arba 3815) balsų. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė pirmajame ture surinko 23 proc. (arba 3801) balsų.

Sekmadienį vykusiame pakartotiniame balsavime Naujojoje Vilnioje rinkimų aktyvumas siekė apie 39 proc. ir buvo mažesnis nei pirmajame ture, kai šioje apygardoje balsavo 43 proc. rinkėjų.

Visgi tai buvo viena įdomiausių rinkimų apygardų stebėjimui, sako ekspertai.

„Ko gero, tai yra viena įdomiausių apygardų dėl viso to ažiotažo sukelto ir socialiniuose tinkluose, ir žiniasklaidoje. Buvo sukauptas labai didelis dėmesys ir šį vakarą visų akys tikrai bus nukrypusios į tą apygardą“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.

„Iš esmės partinės sistemos prasme šita apygarda, matyt, nereiškia kažko ypatingo, bet įdomiausias čia yra pats A.Paleckio asmuo“ , - pridūrė ji.

Būtent viešosios nuomonės formuotojų, politikų visuomenininkų bei žurnalistų agitacija prieš A.Paleckį socialiniuose tinkluose ir išaugino susidomėjimą antruoju Seimo rinkimų turu Naujojoje Vilnioje. Kaltindami politiką prorusiškumu ir įžeidžiančiu požiūriu į valstybės istoriją kai kurie visuomenininkai taip pat prisijungė prie M.Navickienės kampanijos savanorių ir vaikščiojo į Naujosios Vilnios gyventojų namus.

Tačiau A.Ramonaitė sako, kad tokie veiksmai galėjo duoti ir priešingą efektą bei dar labiau mobilizuoti protesto rinkėjus, balsuojančius už A.Paleckį. Kaip pramoninis rajonas nuo seno menama Naujoji Vilnia šiandien yra žinoma dėl didelę dalį rajono gyventojų sudarančios rusakalbių ir lenkakalbių bendruomenės.

Šis Vilniaus mikrorajonas, dar prieš 60 metų turėjęs autonominio administracinio vieneto statusą, XX a. patyrė tiek Lenkijos okupaciją, tiek sovietų ir nacių žiaurumus.

Vilniaus kraštą 1920 metais užėmusi Lenkija miestelį pavertė kareivinėmis. Lietuvai Vilnių atgavus, vėliau, pirmosios sovietų okupacijos metais, Sovietų Sąjunga Naujosios Vilnios ligoninėje įsirengė didelę karinę bazę ir paliko ją 1941 metais, spaudžiant vokiečiams. Šie savo ruožtu ją pavertė belaisvių stovykla, kurioje mirė ar buvo nužudyta apie 4,5 tūkst. kalinių.

Be to, iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties 1941-aisiais birželį į tremtį Sibire buvo išvežta šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų.

1944 metais traukiantis vokiečiams Naujoji Vilnia buvo sudeginta, o vėliau sovietų atstatyta. Mieste vėl iškilo didžiuliai fabrikai, o pramoniniu rajonu Naujoji Vilnia liko ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę.