Nacionalinė dailės galerija baigia ruoštis šeštadienį vyksiančiam iškilmingam atidarymui.

Ta proga galerijoje bus pristatyti ne tik pasaulyje žinomo dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei jo amžininkų kūriniai, bet ir ilgą laiką saugyklose dūlėjęs XX amžiaus lietuvių dailės paveldas.
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys penktadienį per spaudos konferenciją sakė, kad penkerius metus rekonstruota galerija - "solidi ir šiuolaikiška" kultūros įstaiga, atitinkanti visus tarptautinius muziejams taikomus standartus.

Dešimtyje jos salių įsikurs nuolatinė ekspozicija - seniai visuomenei demonstruoti lietuvių dailės kūriniai, sukurti nuo XX amžiaus pradžios iki šių dienų.

"Bent 15 metų XX amžiaus dailė, kurios gausūs rinkiniai iki šiol buvo saugyklose, vėl bus pristatomi visuomenei. Taip susidėstė istorija, kad mūsų muziejus ir nuolatinė XX amžiaus ekspozicija 1994 metais buvo uždaryta, nes Vyriausybės sprendimu pagrindinis muziejaus pastatas (Vilniaus rotušė) buvo grąžintas tikrajam šeimininkui - miesto savivaldybei", - kalbėjo R.Budrys.

Svarbiausias atidaromos galerijos akcentas - tarptautinė paroda "Spalvų ir garsų dialogai. M.K.Čiurlionio ir jo amžininkų kūryba". Šioje parodoje ketinama eksponuoti kompozitoriaus ir dailininko M.K.Čiurlionio (1875-1911) bei kitų Rytų, Vidurio ir Šiaurės Europos XX amžiaus pradžios modernistų, taip pat ieškojusių sąsajų tarp muzikos ir dailės, kūrinius.

Į Lietuvą iš užsienio šalių - Rusijos, Lenkijos, Čekijos, Švedijos, Austrijos - atkeliaus apie 150 žinomų tų šalių kūrėjų darbų. Meno vertybes galerija skolinasi iš 18-os užsienio muziejų ir iš kelių privačių kolekcijų.

Be 80-ties paties M.K.Čiurlionio kūrinių parodoje bus pristatyti Mstislavo Dobužinskio, Vasilijaus Kandinskio, Maxo Klingerio (Makso Klingerio), Peterio Krastinšo, Františeko Kupkos, Edvardo Muncho, Ferdinando Ruščico, Wojciecho Weisso (Voiceko Veiso), Stanislawo Wyspianskio (Stanislavo Vyspianskio), Ilmari Aalto (Ilmario Alto), Rudolfo Perlės ir kitų pasaulyje žinomų ir vertinamų menininkų darbai.
 
Pasak vienos iš parodos kuratorių - Rasos Andriušytės-Žukienės, šios parodos sumanymas - atskleisti lietuvių genijaus kūrybą ne kaip nacionalinio menininko, o parodant jo vaidmenį tarptautiniame kontekste, leidžiant lankytojams palyginti, kaip sąsajų tarp muzikos, dailės ieškojo ir jo amžininkai kitose netolimose šalyse - Vidurio, Rytų Europoje ir Skandinavijos šalyse.

„Ilgą laiką mes į jį žiūrėjome labiau kaip į nacionalinį dailininką (...) Labiau gilinantis į platesnius tarptautinius kontekstus, atsiskleidė truputį primirštas dalykas - kad M.K.Čiurlionis yra to svarbaus kultūrinio etapo, kuris Europoje vadinama "sidabro amžiumi" (nuo 1900 iki Pirmojo pasaulinio karo), atstovas, ir kad jo kūryba labai artimais saitais susijusi su daugelio jo amžininkų Europoje kūriniais", - kalbėjo ji.

R.Andriušytės-Žukienės teigimu, verta atkreipti dėmesį, kaip dailės ir muzikos sąsajų problematiką suvokė tie menininkai, su kuriais M.K.Čiurlionis artimai bendravo arba buvo matęs jų darbus - pavyzdžiui, M.K.Čiurlionio "sielos broliu" vadintas Rusijos dailininkas Piotras Utkinas ir norvegų ekspresionistas E.Munchas, kurio paveikslai, anot menotyrininkės, padarė lietuvių menininkui didelę įtaką.

Kompozitorius Šarūnas Nakas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad parodos tikslas - ne tik tarptautinis lygmuo, bet ir tarpdisciplininis. Anot jo, M.K.Čiurlionis pirmiausia buvo kompozitorius, o tik paskui - dailininkas, tad daugumą jo vaizduojamojo meno darbų galima geriausiai suvokti klausant muzikinės kūrybos.

"M.K.Čiurlionis pirmiausia buvo kompozitorius, baigęs 2 aukštąsias mokyklas ir šiuo požiūriu pranokęs kone visus kitus lietuvių kompozitorius iki pat šios dienos. Jo mąstymas kur kas labiau atsekamas atsižvelgiant būtent į jo muzikantišką išsilavinimą ir į tuos liudijimus, kuriuos galima aptikti tyrinėjant jo rankraščius, klausantis jo kūrinių ir lyginant su kitais", - kalbėjo Š.Nakas.

Atskiras parodos skyrius "Garsovaizdžiai" skirtas M.K.Čiurlionio ir jo amžininkų kompozitorių Arnoldo Schonbergo (Arnoldo Šonbergo), Juliano Carillo (Juliano Kariljo), Mieczyslawo Karlowicziaus (Mečislovo Karlovičiaus) ir kitų muzikinei kūrybai. Parodoje įrengtuose kompiuteriniuose terminaluose bus galima išgirsti 49 kompozicijas - 32 M.K.Čiurlionio vėlyvuosius kūrinius ir 17 kitų autorių kūrinių.

„Manyčiau, kad toks moderniškas požiūris įtraukiant daugialypės terpės reiškinius, demonstruojant naujausius menus turėtų būti išskirtinis Nacionalinės dailės galerijos stiliaus bruožas", - pateikė pasiūlymą kompozitorius.
M.K.Čiurlionį bus galima pažinti ir apžiūrinėjant beveik niekada nerodytus ekranuose demonstruojamus jo natų rankraščius, anot Š.Nako, rašytus paprastu arba spalvotu pieštuku.

Paroda veiks du mėnesius - iki rugpjūčio pabaigos. Joje taip pat ketinama demonstruoti filmus apie M.K.Čiurlionį ir jo amžininkus, surengti koncertus, kuriuose skambėtų mažiau žinomi kompozitoriaus kūriniai.

Nacionalinės dailės galerijos atidarymo renginiai vyks birželio 20-ąją, o lankytojai bus pradedami įleisti nuo birželio 21-osios, 10 val. Atidarymo proga galerija veiks ir pirmadienį - birželio 22-ąją, nors vėliau pirmadienis muziejininkams bus poilsio diena.

Nacionalinė dailės galerija pastatyta 1980 metais, tuomet ten veikė Revoliucijos muziejus.

Dailės galerija jame įsikūrė Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tačiau vos po kelerių metų dėl pastato avarinės būklės buvo uždaryta.

Šio pastato rekonstrukciją planuota baigti 2006 metais, o po metų atidaryti galeriją, tačiau darbai užtruko. Pastatui rekonstruoti prireikė 84 mln. litų. Nacionalinės dailės galerijos pastatas buvo rekonstruojamas ir išplečiamas pagal architektų Audriaus Bučo, Dariaus Čaplinsko ir Gintaro Kuginio projektą.

Šiuolaikiškai rekonstruotose galerijos salėse sukurtos sąlygos nacionalinėms ir užsienio meno vertybėms eksponuoti ir saugoti: 10 salių pritaikytos nuolatinei ekspozicijai, pastatyta nauja salė keičiamoms parodoms, įrengtos dailės kūrinių saugyklos. Visame pastate įdiegtos modernios klimato kontroliavimo, apšvietimo ir apsaugos sistemos.

800 tūkst. litų paramą audiovizualinei įrangai įsigyti skyrė Japonija.