- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prestižiniame mokslo žurnale „Nature Structural and Molecular Biology” išspausdintame straipsnyje bendras Toronto, Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimas atskleidė, kaip vystosi žarnyno veiklos sutrikimas, susijęs su laktozės netoleravimu ir kodėl dalis kūdikių, gebančių virškinti laktozę, šį gebėjimą praranda laikui bėgant.
Viso pasaulyje daugiau kaip 65 proc. suaugusiųjų negali virškinti pieno cukraus, vadinamo laktoze. Tokių žmonių žarnynas nuo vaikystės ar jaunystės gamina vis mažiau laktozę skaidančio fermento – laktazės. Anot studijos vadovo Toronto universiteto priklausomybių ir psichikos sveikatos centro profesoriaus Artūro Petronio, pagrindinis tyrimo klausimas buvo kaip šis gebėjimas ilgainiui prarandamas.
„Atlikta studija parodė, kaip ant DNR grandinės besikaupiančios vadinamosios epigenetinės modifikacijos daro įtaką genų veikimui. Po kiek laiko laktazės geno kaiminystėje susikaupę epigenetiniai pakitimai išjungia geno veiklą. Šių pokyčių kaupimosi greitis yra skirtingas kiekvienam individui”, - sako prof. A. Petronis.
Mokslininkai taip pat mano, kad tokie patys molekuliniai mechanizmai gali paaiškinti ir vėlyvą įvairių žmogaus ligų pasireiškimą. Nors polinkis tokioms ligoms kaip šizofrenija arba vėžys yra paveldimas, tačiau pirmieji simptomai pasireiškia tik suaugus arba senatvėje. Tiesa, minėtos ligos yra žymiai sudėtingesnės nei laktozės netoleravimas, nes su jomis yra susiję daugybė genų.
Atliekant tyrimą itin svarbi buvo VU Gyvybės mokslų centro vyresniosios mokslo darbuotojos Editos Kriukienės kartu su grupe sukurta unikali technologija „mTAG”, skirta epigenetiniams pakitimams tirti. Ji leido laktazės geno kaimynystėje pastebėti natūralių DNR modifikacijų išnykimą.
Pasak vieno iš straipsnio autorių VU Gyvybės mokslų centro bioinformatiko dr. J. Gordevičiaus, ateityje bioinformatikos studijų reikšmė tik didės, o ši studijų kryptis patraukli mokslininkams ir studentams tuo, jog jos tyrimų kaštai itin maži.
„Bioinformatikos studijų reikalingumas ateityje jau dabar yra nenuginčijamas, o tam nereikia nei brangių reagentų, nei išskirtinių technologinių sprendimų – užtenka gebėti mąstyti. Džiugu, jog bendras skirtingų sričių mokslininkų darbas pastebėtas tarptautiniu mastu, vis ryškesnį pėdsaką pasaulyje palieka ir mūsų šalies tyrėjai”, - džiaugiasi dr. J. Gordevičius.
Bioinformatikai dr. J. Gordevičius ir Karolis Koncevičius padėjo atlikti eksperimentų metu gautų duomenų analizę. Atliekamus mokslinius tyrimus finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių3
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...