Mokslininkas apie Astravo AE: Vilniaus evakuacijos planas nepakenktų

Lietuva jau spėjo padaryti išvadas apie Baltarusijos atsiųstą į lietuvių kalbą išverstą Astravo atominės elektrinės (AE) tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą. Valstybinėms institucijoms dokumentas sukėlė nemažai abejonių. Manoma, kad jis išverstas tiesiog kompiuteriu. Tačiau mokslininkai sako, kad dėl visko nerimauti tikrai nereikia, bet atsargumo dėlei Vilniaus evakuacijos planą geriau turėti.

Yra daug neatsakytų klausimų

Baltarusijos Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijos Lietuvai atsiųstą Baltarusijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą pro padidinamąjį stiklą peržiūrėjo Aplinkos, Energetikos ir Užsienio reikalų ministerijos, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Lietuvos geologijos tarnyba, Radiacinės saugos centras ir t. t.

Galiausiai vertintojai priėjo prie išvados, kad oficialiame dokumente yra nemažai spragų ir neatsakytų klausimų dėl jėgainės saugos, todėl į juos paprašė detalesnių atsakymų, kurie turėjo būti pateikti iki spalio pirmos dienos. Tačiau Baltarusija į Lietuvos klausimus, Aplinkos viceministro Almanto Petkaus teigimu, vis dar neatsakė.

Ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad oficialiame rašte nėra pagrįstas elektrinės aikštelės pasirinkimo kriterijus. Be to, klausimų Baltarusijai turima ir dėl radioaktyvių atliekų tvarkymo, avarinės parengties planų parengimo, taip pat dėl poveikio Neriai, kadangi jos vandeniu bus aušinama jėgainė, ir pan.

Manoma, kad versta kompiuteriu

A. Petkus savo ruožtu teigė, kad dokumente iš principo nesistengta pateikti atsakymų į esminius Lietuvai rūpimus klausimus. Anot jo, Baltarusija turėjo pagrįsti, kodėl elektrinės statybai pasirinko būtent Astravą ir paaiškinti, ar buvo svarstytos ir kitos alternatyvos.

Taip pat pašnekovui susidarė įspūdis, kad ataskaitos vertimas į lietuvių kalbą buvo atliktas tiesiog kompiuteriniu būdu, kadangi akį vėrė akivaizdžios klaidos, o vietomis užsimenama apie nieko bendro su Lietuva neturinčia Uzbekijos atominę elektrinę.

„Susidarėme įspūdį, kad versta elektroniniu būdu. Ir apskritai tai yra kažkoks kelių šimtų puslapių informacijos kratinys, neatsakantis į esminius klausimus. Mes jiems (Baltarusijos vertintojams – red. past.) siūlome spalio pabaigoje Lietuvoje organizuoti viešąjį svarstymą“, - sakė viceministras. Jo teigimu, Baltarusija traktuoja, kad Astrave jau įvyko viešasis pristatymas visuomenei. Tačiau Lietuva negali su tuo sutikti. Pašnekovo įsitikinimu, tokie svarstymai turėtų vykti Lietuvoje, tačiau kaimyninė šalis to girdėti nenori.

Ir, negana to, ji kviečia valstybės atstovus spalio pabaigoje atvykti į Minską konsultacijoms. Be to, Baltarusija pateikia alternatyvą – konsultacijas vykdyti tiesiogine internetine konferencija. Konsultacijos procedūra laikoma viena iš paskutinių prieš jėgainės statybą. Apie visa tai Lietuva iš Baltarusijos sužinojo elektroniniu paštu. Kol kas oficialus raštas Užsienio reikalų ministerijos dar nepasiekė. „Jei matysime, kad nerandame bendros kalbos, viską darysime per ESPO priežiūros komitetą“, - sakė A. Petkus.

Nors Baltarusija jau skelbiasi pradėjusi jėgainės statybą, A. Petkus teigė, kad ši valstybė nėra pateikusi oficialių duomenų, jog įrenginėjama būtent atominė elektrinė.

„Jei gausime tai patvirtinančius dokumentus ir paaiškės, kad statiniui išduotos atsakingų institucijų licencijos,
suprasime, jog pažeista ESPO konvencija. Baltarusija ją yra ratifikavusi ir ji yra ESPO šalis. Mes neturime svertų, galinčių tai uždrausti, bet tokiu atveju apie tai kalbėsime tarptautiniu lygmeniu“, - tikino viceministras, pridūręs, kad kol trūksta oficialių duomenų, Lietuvoje Vilniaus evakuacijos planas nėra rengiamas.

Kaimyninių šalių visuomenės informavimas apie atominės elektrinės statybas yra vienas iš Jungtinių Tautų Konvencijos dėl poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo) reikalavimų. Tiesa, Aplinkos ministerija pažymėjo, kad pateiktame dokumente jų iš dalies nesilaikoma, o vertimas yra nekokybiškas.

Dėl aušinimo mokslininkai problemų nemato

Nepriklausomas energetikos ekspertas prof. habil. dr. Jurgis Vilemas teigė, kad dažniausiai tokiose ataskaitose vertinamos aplinkybės atsižvelgiant vien tik į normalias elektrinės eksploatavimo sąlygas. O rimtos avarijos ir jų padariniai aplinkai dažniausiai taip ir lieka tokių dokumentų paraštėse.

Jo teigimu, jei Baltarusijoje statoma elektrinė veiktų be trikdžių, gamtai grėsmės ji tikrai nekeltų. Anot specialisto, atominė energetika, palyginus su kitomis šakomis, yra pati saugiausia. Tačiau avarijos atveju Lietuva ir tik maždaug už 50 km nuo jėgainės esantis Vilnius pajustų labai rimtas pasekmes, nes „netgi Japonija nesugeba susitvarkyti su tokiomis avarijomis“. Taip pat pašnekovas pridūrė, kad pasaulinė praktika rodo, jog per 20 metų vienoje ar kitoje valstybėje įvyksta po vieną rimtą avariją.

Vis dėlto J. Vilemas atkreipė dėmesį, kad visai netoli Lietuvos pasienio statomos elektrinės negalima vadinti nemodernia ir pavojinga. Joje montuojami rusiški „AES-2006“ reaktoriai, naudojami ir kitose išsivysčiusiose šalyse.

„Tas reaktorius atitinka trečios kartos reaktorių saugos savybes. Beveik tokia pati elektrinė gali atsirasti ir Suomijoje. Ten jai keliami labai aukšti reikalavimai. Tarptautiniu mastu toks rusiškas reaktorius yra palyginti neblogai vertinamas. Jis neprastesnis už kitus šiuo metu esančius rinkoje“, - sakė mokslininkas.

O nerimauti dėl to, kad jėgainė bus aušinama Neries vandeniu, nereikėtų, tikino jis. Pašnekovo žodžiais tariant, atgal į upę grįš nedaug vandens ir jis nebus radioaktyvus. Be to, jis nepakels ir upės vandens temperatūros, kadangi ją pasieks jau atvėsęs.

„Iš Neries vanduo bus paimamas tam, kad būtų papildyti vandens rezervai, sparčiai išgaruojantys per aušintuves. Vanduo neturės kontakto su reaktoriumi. Čia nebus taip kaip Ignalinos elektrinėje: paimamas ežero vanduo, praleidžiamas per kondensatorius ir išstumiamas atgal. Pagrindinę aušinimo funkciją atliks aušintuvės. Į Nerį grįš daug mažiau vandens nei iš jos paimta ir jis nebus radioaktyvus“, - kaip bus aušinamas reaktorius, atskleidė J. Vilemas.

Reiktų pradėti rūpintis evakuacijos planu

Profesorius linkęs manyti, kad Baltarusija užsibrėžtą tikslą pasieks – jėgainė tikrai stovės. Ir to, jo nuomone, ilgai laukti tikrai neteks. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad statybos kontrolė greičiausiai bus mažesnė nei ES šalyse. „Proceso dabar jau nesustabdysi, nebent įvyktų ekonominė krizė“, - aiškino pašnekovas.

Kita vertus, jis mano, kad Baltarusijos siekis turėti atominę jėgainę visai suprantamas. Ji, kaip ir Lietuva, energetiškai nuo Rusijos priklausoma valstybė. Todėl Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka naujos elektrinės būtinumą, pasak mokslininko, grindžia energetinės nepriklausomybės siekimu. Tačiau kaip tik čia jis pastebėjo ir paradoksą – „statybą finansuoja Rusija“.

Jo žodžiais tariant, labai blogai, kad elektrinė statoma šalia didžiausio Lietuvos miesto. Tačiau ką nors padaryti dabar jau per vėlu. Pasak pašnekovo, vertėtų pagalvoti apie Vilniaus evakuacijos plano parengimą. „Atstumas tikrai labai nedidelis, todėl evakuacijos planas, mano manymu, reikalingas“, - teigė J. Vilemas.

Išsamią Aplinkos ministerijos poziciją apie Astravo AE tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą galite rasti ČIA.



NAUJAUSI KOMENTARAI

dzukas

dzukas portretas
o prie ko cia vilniaus evakuacija?lenkija tegul gelbeja.pasienio gyventojai ir visa aukstaitja,dzukija -tai nurasyti nuostoliai?seima reikia perkelt dirbt i pasieni prie atomines elektrines, tegul pabuna arciau liaudies.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių