Nuo spalio kai kuriems mokytojams atlyginimas gali mažėti daugiau nei 8 procentais, tačiau tai priklausys nuo konkrečios mokyklos sprendimo, mokinių skaičiaus ir galimybės steigėjams lanksčiau spręsti krūvių klausimus. Taip tvirtino ketvirtadienį portalo forume viešėjęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Algos mažės ir dėl mažesnio vaikų skaičiaus mokyklose

„Visiems pedagogams atlyginimai nuo spalio 1 d. mažės 4,7 proc. Dar 3,3 proc darbo užmokesčio fondas bus mažinamas pakeičiant mokinio krepšelio metodiką. Kaip šio sprendimo pasekmė persiskirstys mokytojų krūviai. Daliai mokytojų atlyginimas mažės nežymiai, kitiems dėl mažesnio gauto valandų skaičiaus gali mažėti daugiau nei 8 procentais, bet tai priklausys nuo konkrečios mokyklos sprendimo, čia lems mokinių skaičius ir galimybės steigėjams lanksčiau spręsti krūvių klausimus”, - sakė ministras, svetainės lankytojo paklaustas, kaip sumažinus mokinio krepšelį, šis sprendimas atsilieps mokytojams,

G.Steponavičius taip pat nurodė, kad nuo rugsėjo 1 d. į mokyklas ateis 24 tūkst. mažiau vaikų nei pernai - pasak jo, tai irgi turės įtakos mokytojų darbo krūvio pasiskirstymui.

Didesnis aiškumas dėl mažinamų algų - po rugsėjo

Teiginius esą mokytojų algos mažės 20 proc. ministras pavadino „neatitinkančiais tikrovės”. Jis dar kartą pakartojo, kad atlyginimai visiems mokytojams nuo spalio 1 d. mažės 4,7 procento, kiek konkrečiam mokytojui keisis darbo krūviai, pasak ministro, „priklausys nuo konkrečios mokyklos situacijos ir steigėjų bei mokyklų vadovų sprendimų”.

„Su profesinių sąjungų atstovais dar vasarą kelis kartus apie tai kalbėjome prie derybų stalo ir šitie faktai jiems turi būti puikiai žinomi. Po rugsėjo mėnesio mes galėsime aiškiau pasakyti, kiek dėl mažėjančio vaikų skaičiaus ir dalinio finansavimo mažinimo krūviai pasiskirsto ir kiek tai atsiliepia mokytojo pajamoms”, - pridūrė G.Steponavičius.

Tarp privalumų - prieinamumas norintiems studijuoti už savo lėšas 

Portalo lankytojus domino ir vykstanti aukštojo mokslo reforma ir nauja tvarka, pagal kurią studentai galės imti paskolas studijoms. Svetainės lankytojo paklaustas, kodėl esą visame pasaulyje aukštojo mokslo studijoms skolina valstybė, o Lietuvoje studentams skolina bankai ir valstybė jiems dar turės mokėti palūkanas, G.Steponavičius nesutiko su tokia nuomone. Jo teigimu, pagal pasaulinę praktiką paskolas studijoms dažnai teikia privačios kredito institucijos, o valstybei skolinti didžiulę sumą šiuo ekonominiu sunkmečiu esą būtų per didelė prabranga.

„Išanalizavome kitų - pirmiausia kaimyninių šalių - patirtį ir praktiką ir jau šiais metais valstybės remiamų paskolų sistemos įgyvendinimas leis užtikrinti didesnį studijų prieinamumą savo lėšomis norintiems studijuoti jauniems žmonėms. Tiek Estijoje, tiek Latvijoje jau ne vieneri metai paskolas teikia bankai ir palūkanų dydį, viršijantį 5 proc., dengia valstybė. Kita priežastis, kodėl buvo pasirinktas toks sprendimas, yra tai, kad 20 mln. paskoloms iš biudžeto neužtenka ir papildomų rezervų sunkmečio laikotarpiu valstybė neturi”, - portalo forume kalbėjo G.Steponavičius.

„Aukštasis mokslas nėra brangesnis nei užsienyje”

Ministras nesutiko ir su kito portalo lankytojo teiginiu esą mokslas Lietuvos aukštosiose mokyklose yra brangesnis nei užsienio šalyse ir tai esą skatina jaunimą emigruoti. Kartu G.Steponavičius tvirtino besidžiaugiantis jaunų žmonių noru išmėginti save užsienio šalių universitetuose.

„Mokslas aukštosiose mokyklose nėra brangesnis nei užsienyje ir kainos už studijas kaštai yra realūs ir tokias sumas valstybė iš biudžeto moka už vieną studentą. Noriu atkreipti dėmesį, kad daugiau nei 60 proc.iš 36 tūkst. įstojančiųjų šiųmetinių pirmakursių studijuos valstybės lėšomis. Prieš pradedant spekuliuoti emigracijos temomis siūlau pažvelgti į pamatines priežastis, kodėl jauni žmonės iki šiol rinkosi studijas užsienyje. Pirmoje vietoje yra nepakankama studijų kokybė - dėl to ir yra pradėta aukštojo mokslo reforma, kad situacija būtų keičiama iš esmės. Kita vertus, aš džiaugiuosi jaunų žmonių noru išmėginti save užsienyje, dar daugiau didžiuojuosi, kad geriausi pasaulio universitetai kviečia mūsų jaunuolius studijuoti”, - kalbėjo ministras ir pridūrė, kad iš visų šiemet Lietuvoje į aukštąsias stojusiųjų neįstojo tik kas tryliktas jaunuolis.

Pasiteiravus, ar pats ministras savo vaiką leis mokytis į Lietuvos ar į užsienio universitetą, G.Steponavičius sakė, kad tai nuspręs jo sūnus.

„Mano sūnui šiuo metu 13 metų ir iki jis baigs mokyklą Lietuvos aukštajame moksle bus įvykę kokybiniai pokyčiai, bet manau, kad spręs mano sūnus, kuris turės teisę rinktis. Nuo pat sūnaus gimimo mes esame jį apdraudę kaupiamuoju studijų draudimu ir iki jo pilnametystės kas mėnesį mokėdami gana simbolinę pinigų sumą, sukaupsime pakankamas lėšas rinktis jo norimas studijas. Manau, kad investicija į lavinimąsi ir studijas yra verta didesnio dėmesio ir tikiu, kad visuomenėje to suvokimas didės”, - sakė ministras.

Įvardijo nuveiktus darbus

Portalo skaitytojui pasiteiravus, ką konkrečiai ministras gero padaręs, kad švietimo ir mokslo žmonės gyventų geriau, G.Steponavičius išvardino, jo nuomone, svarbiausius.

„Nuo pat savo darbo pradžios pradėjau įgyvendinti pokyčius, apie kuriuos buvau kalbėjęs dar iki tapimo ministru. Bendravime lavinime „ravime" popierizmą - yra panaikinta daugiau nei 50 įvairių iki tol privalomų mokykloms dokumentų. Nuosekliai mažinu švietimo biurokratijos sluoksnį. Tai daroma sujungiant ministerijai pavaldžias institucijas bei naikinant apskritis. Aukštajame moksle be atidėliojimų pradėjome įgyvendinti sisteminę pertvarką, kuri paskatins mūsų mokslo ir studijų institucijas dirbti kokybiškiau ir orientuotis į rezultatus. Galėčiau vardyti dar daug dalykų, bet šitie yra svarbiausi”, - sakė ministras.