A. Maldeikienė: „Vaikystės sodelių“ cinizmas šokiruoja

Lietuvoje nemėgstame esminio žodžio „nelygybė“, keisdami jį švelnesniu „atskirtis“, tačiau turėtume tiesiai šviesiai pasakyti, kad nelygybė - pilietinės visuomenės korozija, kuri ypač aktuali Lietuvoje.

Taip antradienį spaudos konferencijoje Seime „Socialinis teisingumas ir vaikystės sodeliai“ teigė Seimo narė Aušra Maldeikienė.

Pasak parlamentarės, jei nesuvokiame švietimo kaip bendro gėrio, pamatome cinizmą, kuris akivaizdus šiomis dienomis Lietuvoje.

„2 mln. 200 tūkst. pervedimų „Vaikystės sodeliams“. Toks buvo Vilniaus miesto tarybos sprendimas (skirti 100 eurų dotaciją per mėnesį privačius darželius lankantiems Vilniaus vaikams, netilpusiems į valstybinius darželius, - ELTA)“, - sakė A. Maldeikienė, šį atskirtį didinantį sprendimą vadinanti švietimo sistemos erozija.

Parlamentarė citavo ekonomisto Romo Lazutkos žodžius, kad, jei nebūtų jaunųjų Landsbergių verslo istorijos, tektų ją išgalvoti ir taip pagaliau atkreipti visuomenės bei politikų dėmesį į grietinėlės graibstytojų visuomenės sąskaita problemą.

Pasak R. Lazutkos, „Vaikų sodelių“ istorijoje įdomiausia ir svarbiausia ne vaikų ugdymo verslo moralė, bet ekonomika. Biznis yra biznis, ir pelnas yra jo galutinis motyvas.

Kai didelė dalis šeimų lieka be prieinamo ir deramo išsilavinimo, valstybės pamatai yra pakertami.

A. Maldeikienės žodžiais, dabar matome visą cinizmą, su kuriuo Austėja Landsbergienė atmetė bendrąjį gėrį, ypač turint omenyje, kad jos vyras - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis.

„Politikai turi turėti aiškų apsisprendimą, ar taip sprendžiami klausimai - moralūs“, - įsitikinusi ji.

Esminis klausimas, kurį A. Maldeikienė akcentavo spaudos konferencijoje, ar visas vertybes galime paversti pinigais. Kaip kelis kartus pabrėžė spaudos konferencijos organizatorė, nelygybė - ne ekonominė, o politinė problema.

Parlamentarė priminė, kad dar 2015 metais cinišką Vilniaus miesto tarybos sprendimą, „nekeliant jokių sąlygų atiduoti po 100 eurų“ privačius darželius lankantiems vaikams, kurie netilpo į valstybinius darželius, kritikavo lygių galimybių kontrolierė, konstatuodama, kad lygios galimybės buvo pažeistos ir turtingi žmonės gavo iš to naudos.

Pasak A. Maldeikienės, kuri tuomet buvo Vilniaus tarybos narė, ji buvo šokiruota Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus laikysenos - atmetimo, paniekos žmonėms, kurie negali.

UAB „Vaikystės sodas“ direktorė Austėja Landsbergienė „DELFI Dėmesio centre“ sakė, kad subsidija, kitaip - krepšelis, yra skirtas ne verslui, o vaikui, todėl visai nesvarbu, ar vaikas eina į valstybinę mokyklą, ar į privačią.

Pasak A. Landsbergienės, yra labai aiški tvarka, kur tos lėšos eina. Krepšelio dalis skiriama atlyginimams, dalis - mokytojų mokymams, dar dalis - priemonėms.

„Kiekviena ugdymo įstaiga, ar valstybinė, ar privati, yra tikrinama. Netgi nėra taip paprasta iš vienos kišenės lėšas pervesti į kitą, matant poreikį. Taip negali daryti“, - pridūrė „Vaikystės sodo“ įkūrėja. Tačiau spaudos konferencijoje A. Maldeikienė šią istoriją vertino bendrojo gėrio, kuris yra valstybės pamatas, fone, primindama, kad Skandinavijos šalyse valstybė neprisideda prie privačių ugdymo įstaigų finansavimo, nes tikslas - mažinti, o ne didinti segregaciją.

Kaip komentare DELFI akcentavo ekonomistas R. Lazutka, piliečiai mokesčius valstybei moka ne už savo vaiko mokymą, ne už savo turto apsaugą, ne už savo bedarbio pašalpą (didžiajai daliai visuomenės jos neprireiks), bet už tai, kad sklandžiai veiktų atitinkamos valstybės užtikrinamos paslaugų sistemos, kurių dėka gyventume civilizuotoje aplinkoje. Aplinkoje, kurioje vaiko galimybės mokytis geroje mokykloje nepriklausytų nuo tėvų pajėgumo uždirbti pelnus mokyklai, nes vaikas nepasirenka, kokioje šeimoje gimti. Būdami piliečiai ir patriotai, turime siekti, kad mokyklos kompensuotų tiems vaikams likimo skriaudas.

Pasak A. Maldeikienės, jei to nėra ir tik auga atskirtis, piliečiai praranda ne tik interesą prisidėti prie bendrojo gėrio, bet ir mokėti mokesčius.

Seimo narė A. Maldeikienė teigia, kad švietimo srityje viešojo sektoriaus lėšomis palaikomas ir plėtojamas privatus verslas pasitarnauja vien elitinėms visuomenės grupėms bei didina nelygybę.

„Kai didelė dalis šeimų lieka be prieinamo ir deramo išsilavinimo, valstybės pamatai yra pakertami“ - rugsėjo 4 dieną Seime surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino parlamentarė.

Pasak A. Maldeikienės, švietimas yra bendrasis gėris, o tai civilizuotose šalyse iš karto paverčia jį politinės darbotvarkės dalimi. Tuo tarpu Lietuvoje iki šiol į švietimą linkstama žiūrėti vien per siaurą ekonominės naudos prizmę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Silvija Laurenčikaitė

Silvija Laurenčikaitė portretas
Man atrodo, kad mūsų valstybėje galėtų būti valstybės ir privačios ugdymo įstaigos. Bet galbūt reiktų pagalvoti: ar logiška ir skaidru, kad edukologas užsiima ir verslu? Kitas dalykas -neteko girdėti tų "Vaikystės sodų", "Karalienės Mortos" mokyklos mokinių pasiekimų? Ir dar. Ar jau esama tokio nepaprastai pavyzdingo skaidrumo šiame versle, kad nebus suteptas prof. Vytauto Landsbergio anūko Gabrieliaus, kaip padoraus politiko, munduras? Išvada: Lietuvoje yra daug gerų pastangų, bet, deja, dažniausiai atsitinka kaip visada... Pagarbiai

Juozas

Juozas portretas
Kaip "TEISINGAI" daroma kai VALSTYBES pinigai keliauja i privacias kisenes. Seime dauguma snaudzianciu ir vepsanciu, nieko nekalbanciu apie isvogiama valstybes biudzeta. Kodel tyli LVZS lyderis Karbauskas, kodel tyli Skvernelis ? SIMASIUS - Vilniaus savivaldybes "savininkas", kad visi tarybos nariai tyli?

minde

minde portretas
rinkite landsbergy biretes vagiu gimine is kur 750000eur pas penburny/o maldeikiene sako tiesiai gal kam nepatinka bet pas ja daugk teisybes/
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių