Lukiškių kalėjimas ir tardymo izoliatorius liks savo vietoje sostinės centre. Planus iki 2011 metų tardymo izoliatorių iškelti į atokesnį kampelį – Vilniaus rajone esančius Pagirius – žlugdo teisinės ir ekonominės priežastys.

Kliūčių plejada

Atėjus ekonominiam sunkmečiui sostinės centre stovintį pastatą, kur ir įsikūręs Lukiškių kalėjimas, brangiai ir greitai parduoti nėra prošvaisčių. 

Be to, dėl parinkto sklypo naujajam tardymo izoliatoriui statyti netoli Pagirių vis dar vyksta bylinėjimasis: sklypo detalus planas yra užginčytas dėl restitucijos.

Galiausiai, ima girdėtis svarstymų, ar naujas izoliatorius turėtų iškilti būtent Vilniaus apylinkėse. Jo esą gyvybiškai reikia Klaipėdai.

Visos priežastims susidėjus į vieną, plano Lukiškių kalėjimą iškelti iki 2011 metų pamažu atsisakoma.

Kalėjimas – kultūros vertybė

Lukiškių tardymo izoliatorių iš sostinės centro planuota iškelti maždaug už 3 kilometrų nuo Pagirių.

Projektą ketinta užbaigti iki 2011 metų. Preliminariais skaičiavimais, jo įgyvendinimui būtų prireikę daugiau nei 158 mln. litų.

Iki 2011 metų į Pravieniškių gydymo ir pataisos namus buvo numatoma perkelti Laisvės atėmimo vietų ligoninę, o Lukiškių kalėjimą perkelti į Pravieniškių kalėjimą.

Iškelti Lukiškių tardymo izoliatorių iš Vilniaus centro Vyriausybė nusprendė 2006 metų gruodį. Sprendimas priimtas dėl to, kad įkalinimo įstaigos pastatai be žymesnės rekonstrukcijos yra naudojami jau 100 metų, kai kurie statiniai yra susidėvėję bei pripažinti avariniais. Įkalinimo įstaiga neatitinka šiuolaikinių saugumo reikalavimų.

Beveik visi įstaigos statiniai įrašyti į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl jų rekonstrukcijos ar renovavimo galimybės yra ribotos arba negalimos.

Seniausią Lietuvoje įkalinimo įstaigą - Lukiškių kalėjimą - 1904 metais pastatė tuometinė okupacinė Rusijos imperijos administracija.

Gyventojai bruzdėjo

Pradžioje Lukiškių tardymo izoliatorių planuota statyti sklype, plytinčiame prie Vaidotų geležinkelio stoties. Nors ši teritorija nuo Pagirių gyvenvietės nutolusi apie tris kilometrus, žmonės bijojo galinčio iškilti pavojaus ir esą pablogėsiančios kriminogeninės padėties.

Be to, gyventojai, turintys sklypų, besiribojančių su perkeltojo tardymo izoliatoriaus teritorija, nerimavo dėl jų vertės.

Ketinimai tardymo izoliatorių perkelti į Pagirius piktino kaimo gyventojus. Jie ilgai bruzdėjo ir kovojo dėl to, kad izoliatoriaus statybos būtų nukeltos į atokesnes vietas.