Į litvakų kongresą Vilniuje susirinkę Izraelio ir žydų organizacijų atstovai pirmadienį paragino Lietuvą skubiai spręsti nusavinto žydų turto grąžinimo klausimą. Jie pabrėžė, kad Lietuvos vyriausybės siekis spręsti problemą yra sveikintinas, bet dabartiniai siūlymai - nepakankami.

Lietuvos Seime diskusijas dėl kompensacijos už nusavintą žydų turtą planuojama pradėti kitą mėnesį, o Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pažadėjo, kad kompensaciją numatantis įstatymas bus priimtas.

„Mes raginame vykdyti restituciją tikrai ne keršydami už tai, kas nutiko praeityje, tikrai nėra taip, kad godūs žydai prašo pinigų. Pinigai reikalingi, kad būtų atkurta Lietuvos žydų visuomenė ir suteikta pagalba holokaustą išgyvenusiems žmonėms", - žurnalistams pirmadienį sakė Pasaulio žydų kongreso generalinis sekretorius Michaelis Schneideris.

Vyriausybės parengtas įstatymo projektas numato 128 mln. litų dydžio kompensaciją už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų bendruomenių nekilnojamąjį turtą. Kreipdamasi į Trečiojo pasaulio litvakų kongreso dalyvius Vilniaus rotušėje D.Grybauskaitė sakė, kad Lietuva „per pastaruoius dvidešimt metų mėgina ištaisyti istorines klaidas ir grąžinti skolas", ir pažadėjo, kad įstatymas bus priimtas.

„Pirmą kartą per dvidešimt metų Vyriausybė priėmė sprendimą ir šį rudenį teiks Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Toks įstatymas bus priimtas. Taigi labai džiaugiuosi, kad istorinė neteisybė, kuri įvyko ne šiandieninėje Lietuvoje, yra taisoma, ir jūs sulauksite teisingumo", - pirmadienį sakė prezidentė.

Vis dėlto M.Schneideris neslėpė, kad bus siekiama, jog būtų pakeista įstatymo projekto nuostata, pagal kurią ketinama grąžinti 30 proc. buvusio turto vertės.

„Tikimės, kad ji bus padidinta", - žurnalistams sakė M.Schneideris, tačiau daugiau nedetalizavo, nurodęs, kad diskutuoti kartais geriau „už uždarų durų".

Skubiau vykdyti restituciją bei išmokėti kompensacijas ragino ir į Vilnių atvykęs Izraelio diasporos reikalų ministras Yuli Edelsteinas.

„Holokaustą išgyvenę žmonės yra seni ir baigia išmirti. Todėl bet kokia įmanoma pagalba jiems ir būsimoms žydų kartoms turi būti suteikta dabar. Taip pat viskas, kas gali būti padaryta dėl atminimo ir švietimo, taip pat turi būti padaryta dabar. Tai vienintelis būdas pasiekti šiek tiek teisingumo šitą vėlyvą metą", - kreipdamasis į kongreso dalyvius sakė Izraelio ministras.

Vėliau jis žurnalistams sakė manąs, kad Lietuvos vyriausybės siūlymai neatitinka principų, paskelbtų per šią vasarą vykusią Prahos konferenciją, kurioje diskutuota dėl nusavinto žydų turto restitucijos.

„Prahos konferencijos principai numato, kad nedelsiant būtų sukurtas specialus fondas holokaustą išgyvenusiems žmonėms. Jauniausiems išgyvenusiems žmonėms yra 70-80 metų. Jie negali laukti", - sakė J.Edelsteinas.

Pagal Vyriausybės parengtą įstatymo projektą, kompensaciją žadama išmokėti 2012-2023 metais. Lietuvos vyriausybė yra nusprendusi, kad pinigais bus grąžinta 113 mln. litų ir žydų bendruomenei bus perduoti du pastatai - žydų muziejus Vilniaus Pylimo gatvėje bei istorinė žydų biblioteka sostinės Žemaitijos gatvėje.

Į kongresą Vilniuje pirmadienį susirinko 14 šalių litvakai - iš Lietuvos save kildinantys žydai, tarp jų - svečiai iš Australijos, Pietų Afrikos respublikos, Jungtinių Valstijų ir Izraelio.

Lietuvos diplomatai teigia, kad gausi litvakų bendruomenė gali padėti plėtoti Lietuvos ir Izraelio santykius, juo labiau, kad bėgant laikui istorinės nuoskaudos pamažu ima užleisti vietą pragmatiškesniam požiūriui.

Prezidentė D.Grybauskaitė pirmadienį sakė, kad Lietuvai naudinga plėtoti gerus santykius su litvakais.

"Litvakai Izraelyje sudaro gražiausią visuomenės žiedą, tai yra labai įžymūs žmonės, kurių įtaka Izraelio visuomenės ir valstybės gyvenime yra didžiulė. Geranoriškumas ir tie geri santykiai, kokius Lietuva išlaiko su litvakais, išsibarsčiusiais po visą pasaulį, tikrai yra ta galimybė, kuria Lietuvos vyriausybė galėtų labiau pasinaudoti", - žurnalistams sakė prezidentė.

Trečiasis pasaulio litvakų kongresas yra skirtas „Vilniui - Europos kultūros sostinei", Lietuvos vardo tūkstantmečiui ir Lietuvos žydų bendruomenės 20-mečiui paminėti.
Pirmieji litvakų kongresai vyko 2001 ir 2004 metais.