- Jūratė Žuolytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus universiteto vaikų ligoninės medikai mano, kad jiems planuojamos reformos - klaida. Apie tai kalbamės su Sveikatos apsaugos ministerijos viceministre Nora Ribokiene.
Vilniaus universiteto vaikų ligoninės medikai ir administracijos darbuotojai mano, kad jų prijungimas prie Santariškių klinikų bus klaidingas žingsnis ir teigia nesuprantantys, kokią tai duos naudą. Ką galėtumėte jiems atsakyti?
Siekis apjungti Santariškėse esančias ligonines į bendrą junginį nėra jokia naujiena. Daug ministerijos vadovybių to siekė, nes matome naudą pacientui, ypatingai dabar, sunkmečio sąlygomis. Po šių įstaigų sujungimo atsilaisvintų tiek žmogiškieji resursai, tai yra, medicinos profesionalai, tiek lėšos. Tie pinigai leistų daugiau pacientų gauti reikiamas paslaugas, pagerintų paslaugos kokybę ir jei ne padidintų, tai bent nemažintų medikų atlyginimų.
Akivaizdus pavyzdys – viena iš klinikų turi pasaulinio lygio laboratorinės diagnostikos įrangą, kuria būtų galima atlikti tyrimus visoms gydymo įstaigoms esančioms Santariškėse, ir ne tik joms. Jei tie tyrimai būtų centralizuoti, kai kurie atpigtų dvidešimt kartų. Lygiai tas pats liečia branduolinę mediciną, radiologinius tyrimus, medžiagų instrumentų centralizavimą, viešuosius pirkimus, pacientų maitinimą ir taip toliau. Šiandien turime problemą, kad ypatingai brangios diagnostinės aparatūros naudojamos absoliučiai neracionaliai. Vienoms gydymo įstaigoms trūksta specialistų, jos pradeda vilioti anapus gatvės esančius medikus, gauname iškreiptą nesveiką konkurenciją, dėl kurios nukenčia pacientas.
VUVL iki šiol su kitomis įstaigomis bendradarbiaudavo sutarčių pagrindu. Kodėl šis būdas nebe tinkamas?
Teko kalbėti su visų įstaigų, esančių Santariškių gatvėje, vadovais. Bendradarbiavimas dabar dažnai vyksta asmeninių kontaktų, geranoriškumo arba ėjimo pro užpakalines duris principu. Apjungus įstaigas būtų visiškai aišku juridiškai, kaip pasidalinti specialistais, bendra įranga ir taip sutaupyti pinigų savo gydymo įstaigai.
Tačiau ar vaikų ligoninei nereikėtų taikyti išimčių? Medikai teigia, kad vaikų gydymui reikalinga kitokia technika, kiti specialistai, todėl apjungimas jiems netinka.
Girdėjau motyvus ir kitokius. Kaip tik, kai operuojami vaikai, apjugus įstaigas nebūtų problema išsikviesti specialistų iš suaugusiųjų ligoninės. Pavyzdžiui, kai operuojant mergaitę, prireikia ginekologo. Į ką mes žiūrėsime, ar į pozityvią pusę, kokia bus nauda, ar mes tik baiminsimės pokyčių. Sistema tiek metų nebuvo apjungta, nes žmonės, kiekviena ligoninė manė, kad jie yra išskirtiniai. Mums jokia naujiena, kad žmonės sugalvoja motyvus, turi palaikymo komandą, kurie randa daug minusų ir baimių. Tai -sena kaip pasaulis idėja.
Ar neatsitiks taip, kad finansavimas, įvairių įstaigų skiriamas vaikams, iš tikrųjų jų nepasieks?
Tai ir yra tas baimių fenomenas, apie kurį kalbu. Kalbame apie patį principą, kodėl reikia jungtis, ir kas bus sutaupyta. Kaip bus finansuojama, kokie modeliai parinkti, šiandien atsakymo neturime. Pirmą žingsnį link struktūrinės reformos žengėme , žinodami, kad jis teisingas ir geras, o baimes, kas bus po to, kai ateis laikas, spręsime, kalbėsime, tarsimės.
Kaip atsirenkate, kurias įstaigas palies reforma? Kodėl, pavyzdžiui, Žalgirio klinika lieka savarankiška?
Jei girdėjote, reformą darome 3R: respublikinės, regioninės ir rajono ligoninės. Šiandien galime aiškiai pasakyti, kad mes matome 11 respublikinių ligoninių. Tai yra Kauno ir Vilniaus niverstitetinės ligoninės, penkių didžiųjų miestų daugiaprofilinės ligoninės ir specializuotos ligoninės. Žalgirio klinika patenka į tą specializuotų ligoninių kategoriją kaip respublikinė odontologijos klinika.
Ar yra atlikti skaičiavimai, kiek tokios pertvarkos leis sutaupyti?
Imant visą struktūrinę reformą Lietuvoje per metus būtų arti 400 mln litų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti2
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...
-
VPT vadovas: išvada dėl Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties – netrukus7
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) netrukus baigs rašyti išvadą dėl būsimo Nacionalinio stadiono komplekso koncesijos sutarties, žada įstaigos vadovas. Pasak Dariaus Vedricko, išvada bus paviešina šią arba kitą sa...
-
Vilniuje viešieji tualetai bus nemokami, plečiamas jų tinklas3
Vilniuje nuo balandžio mėnesio savivaldybei priklausantys viešieji tualetai bus nemokami. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...