Radvilų šeimos palaikų perlaidojimo ceremonija kursto Lietuvos reformatų bendruomenės aistras. Istorikas Alfredas Bumblauskas siūlo tolerancijos mokytis būtent iš kalvinistų tikėjimą Lietuvoje puoselėjusių Radvilų.

Nesutaiko net Radvilų kapas

Radvilų rūmų salėje, kurioje Jonušo Radvilos laikais buvo rūmų koplyčia, ketvirtadienį stovėjo sarkofagas su per kasinėjimus prieš keletą metų rastais Mikalojaus Radvilos Juodojo, Mikalojaus Radvilos Rudojo ir dar šešių giminės atstovų palaikais. Skambant renesansinės muzikos siuitai prie sarkofago išsirikiavo garbės sargyba, vilkinti prieš kelerius metus atkurtais autentiškais XIV a. kario šarvais.

Vilniečiai ir sostinės svečiai šiandien ir rytoj dar gali pasinaudoti proga oficialiai atiduoti pagarbą vieniems galingiausių savo istorijoje didikų – Radviloms. Šeštadienį jie bus iškilmingai perlaidoti Dubingiuose.

Reformatų tikėjimo išpažinėjai ir puoselėtojai Radvilos amžinojo poilsio bus palydėti pagal evangelikų reformatų apeigas. Tačiau Lietuvos reformatų bendruomenei nepatikėta atlikti liturginių apeigų per iškilmingą Radvilų palaikų perlaidojimo ceremoniją.

Į dvi priešingas stovyklas pasidaliję ir nesutarimų draskomi Lietuvos reformatai neįstengia susitaikyti net prie jų tikėjimą į šalį atnešusių Radvilų kapo. 

„Dvi bendruomenės neišsitenka prie vieno kapo. Mums buvo pareikšta, kad jei bus vieni, kitų nesulauksime. Pasakysiu jums savo nuomonę: jei Radvilos prisikeltų, jiems mažai nepasirodytų“, - šalies reformatų laikysena stebėjosi kasinėjimams Dubingiuose vadovavęs archeologas Albinas Kuncevičius.

Apeigos - skirtingu metu

Šiuo metu mūsų šalyje veikia dvi reformatų bažnyčios. Vienos dvasinis lyderis yra Algimantas Kvedaravičius, kitos - Rimas Mikalauskas. Religinės stovyklos įsikūrusios Vilniuje ir Biržuose.

„Valstybė vengia nustatyti, kuri bažnyčia yra tikra, nors pagal įstatymus galėtų tai padaryti. Tačiau Vyriausybė nusiplauna rankas, nes nenori pyktis nei su vienais, nei su kitais. Todėl oficialios Radvilų perlaidojimo apeigos vyks be dvasininko. Tačiau po to mes ir patys savo atliksime procedūrą“, - pasakojo prieš A.Kvedaravičiaus reformatų bendruomenę kategoriškai nusiteikęs vienintelis likęs gyvas Medininkų žudynių liudininkas, Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonas Tomas Šernas.

Viena kitą neigiančios bendruomenės pagarbą Radvilų palaikams Dailės muziejaus Radvilų rūmuose irgi atiduos atskirai. Viena ketvirtadienio, kita – penktadienio vakarą.

Radęs tylėjo – bijojo apsijuokti

Didikų kaukolės ir kaulai buvusios Dubingių evangelikų reformatų bažnyčios vietoje buvo surasti 2004 metų vasarą, Vilniaus universiteto archeologai naujieną budriai saugojo, nes nenorėjo šios sensacijos pateikti neįsitikinę palaidotųjų tapatybe, kurią dabar vertina šimtu procentų.

„Archeologine prasme tai buvo neeilinis, tačiau bijojome apsijuokti. Tačiau dabar visos archeologų grupės vardu galiu pasakyti – mes radome Radvilos“, - džiaugėsi A.Kuncevičius.

2004–2007 metais antropologų, istorikų, menotyrininkų ir archeologų bendromis pastangomis identifikuoti 8 Radvilų giminės atstovų skeletai: LDK kanclerio, Vilniaus vaivados bei Livonijos vietininko, Liublino unijos priešininko, faktiškai nevainikuoto Lietuvos karaliaus Mikalojaus Radvilos Juodojo, jo žmonos Elžbietos Šidlovieckos–Radvilienės, LDK kanclerio, Vilniaus vaivados ir didžiojo etmono Mikalojaus Radvilos Rudojo, jo sūnaus Mikalojaus Radvilos, Mikalojaus Radvilos žmonos Elenos Hlebovičaitės, Mikalojaus Radvilos (M.R.Rudojo vaikaičio), Jonušo VI Radvilos ir Anos Sobkovnos (Kristupo Radvilos Perkūno pirmosios žmonos).

„Radvilos būdavo palaidoti sarkofaguose ir laikomi kriptose, tačiau jų palaikai ne vieną kartą buvo paslėpti. O šis palaidojimas buvo paslėptas vieno metro dydžio medinėje dėžėje pačioje garbingiausioje bažnyčios vietoje - po altoriaus grindimis“, - pasakojo A.Kuncevičius.

Radvilų palaikai galėjo būti paslėpti apie 1655 metus, kai link Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) artėjo barbariška Maskvos kariuomenė.

Tarp vyriškos ir moteriškos lyties suaugusių individų nėra nei vaikų palaikų, nei jokių įkapių, o tai, kad palaikai apgraužti žiurkių, rodo juos anksčiau buvus sarkofage arba kriptoje.

Ragino pamąstyti apie toleranciją

Istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas pabrėžė Radvilų giminės nuopelnus Lietuvos istorijai. „Senoji Lietuva visų pirma yra gediminaičiai nuo Gedimino dėdės ir tėvo iki Žygimanto Augusto. Tai pirmoji ir svarbiausia šeima Lietuvos istorijoje. Tačiau jei reikėtų išrinkti antrą šeimą, tai būtų Radvilos“, - kalbėjo istorikas.

Šie didikai garsūs ir tuo, kad didžioji jų dalis XVI amžiuje prisijungė prie reformacijos judėjimo – tapo kalvinistais.

Radvilos Juodojo ir Rudojo laikais LDK egzistavo 10 konfesijų: šalia stačiatikių ir katalikų buvo trys reformacijos kryptys, savo tikėjimus laisvai išpažino karaimai, žydai, totoriai, armėnai.

„Tokios sostinės ir tokios šalies Europoje tuo metu nebuvo – tai fenomenas. Ypač žinant, kad 1572 metais Paryžiuje per Šv. Baltramiejaus naktį katalikai išžudė hugenotus. Todėl šios iškilmės dar kartą turėtų mus priversti apgalvoti, kiek mes tolerantiški, kiek įvairūs, kiek norime būti dosnūs, kiek sugebame matyti tautines mažumas. Radvilų pamoka čia gali būti pati svarbiausia“, - palaikų lankymo metu kalbėjo A.Bumblauskas.

LDK didikų Radvilų giminės atstovų palaikų perlaidojimo ceremonija Dubingių piliavietėje vyks šeštadienį – vidurdienį. Aplankyti palaikus bus galima iki 18 val.

***

Dubingių piliavietė yra bene didžiausia Lietuvoje, minima jau nuo XIII amžiaus, o nuo XVI amžiaus čia buvo Radvilų rezidencija. Garsiausią šios giminės šaka, dar vadinama Dubingių-Biržų atšaka, čia turėjo pasistačiusi rūmus ir evangelikų reformatų bažnyčią, kurią XVII amžiaus pradžioje siekė paversti savo giminės mauzoliejumi. 1621 m. Kristupas Radvila suremontavo bažnyčią, sutvarkė jos rūsius ir užsakė septynis sarkofagus savo giminės palaikams. Šių sarkofagų fragmentų - juodo marmuro gabalų su iškaltomis raidėmis - rasta kasinėjant palaidojimus.