Lietuvių liaudies paroda: tiltas tarp praeities ir šių dienų

Ketvirtadienio vakarą Radvilų rūmuose atidaryta lietuvių liaudies meno paroda „Tradicija ir dabartis“. Tai vienas iš daugelio Lietuvos tūkstantmečiui paminėti skirtų Dainų šventės renginių, ypatingas tuo, jog tarsi nutiesia tiltą tarp senosios ir šiuolaikinės lietuvių tautodailės.

Pasak Lietuvos liaudies kultūros centro vyriausios specialistės bei parodos kuratorės Elenos Počiulpaitės, respublikinė liaudies meno paroda yra Dainų šventės tradicija, besitęsianti nuo senų laikų ir kasmet įkūnijanti ypatingą senojo ir dabartinio meno santykį. Muziejaus patalpose eksponuojami nuo XVIII a. iki šių dienų kurti lietuvių liaudies darbai: audiniai ir audimo įrankiai, skrynios, statulos, keramikos dirbiniai, apranga bei aksesuarai, kaukės, kt.

Anot parodos kuratorės, į parodą komisija atrenka tik glaudžiai su tradicijomis susijusius regioninių parodų darbus: „Atsijojame, kas netradiciška, kas, mūsų manymu, vienadieniška. Visa tai lieka už respublikinės parodos ribų.“

Vienas darbų autorių, tautodailininkas ir skulptorius Adolfas Teresius jau tris dešimtis metų kuriantis skulptūras ir koplytstulpius, mano, jog tokios parodos yra tarsi atsiskaitymas visuomenei ir sau pačiam, galimybė suvokti save ir atsidurti kūrybinėje erdvėje.

Kūrybinės atmosferos pasisemti ar pasižvalgyti į parodą susirinko daug liaudies kūrybai neabejingų žmonių. Apie jų ryšį su senovės kultūra bylojo autentiška ar liaudies motyvais puošta apranga. Į eksponatus dairėsi įvairaus amžiaus ir tautybių lankytojai, tarp dalyvių su savo tautine apranga įsimaišė ir pora svečių iš Japonijos. Vos įžengusius pro duris lankytojus pasitiko gyvai atliekamos liaudies dainos ir šokėjų pora.

Vienas parodos lankytojų, Amerikoje gimęs lietuvis Kestutis Reivydas, įsitikinęs, kad tokie renginiai yra ypač reikšmingi istorinių aplinkybių paveiktiems žmonėms: „Ypatingai gražu, kad išeivija ar lietuviai, gimę svetur, gali grįžti ir pamatyti ar prisiminti, ką tėvai pasakojo, knygose skaitė.“

Anot jo, Lietuvos menas atspindi kultūrą, kokios neturi kitos tautos, lietuvių tautodailė išlaikiusi glaudų ryšį su pagonizmu, gamta: „Iš meno matyti, kad lietuviai paprasti žmonės, surišti su gamta, su žeme, agrokultūra“. Todėl ypač svarbu, kad autentišką kultūrą, tradicijas išlaiko ir šių dienų menininkai.

Liaudies meno paroda vyks iki šių metų pabaigos.
Šventiniai Dainų šventės renginiai vyks iki liepos 6 d. Vingio, Kalnų ir Sereikiškių parkuose, Katedros aikštėje, „Žalgirio“ stadione.

Dainų šventė tęsia 1924 m. Kaune, Parodų aikštėje, įvykusios Dainų dienos tradicijas. Pirmą kartą šventėje dalyvavo 86 chorai (apie 3000 dainininkų).

2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO Pabaltijo šalių dainų ir šokių švenčių tradiciją pripažino žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių