- Jurgita Lieponė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ant stalo – vokas. Jame – penki eurai ir raštelis: "Nueiti į turgų, nupirkti maišelį bulvių bei agurkų". Nebūtų nieko keista, jei tokį paliepimą namuose paliktų žmona vyrui arba mama – vaikui. Tačiau raštelį ir penkis eurus auditorijoje randa į Lietuvą lietuvių kalbos mokytis atvykę užsieniečiai.
"Tada jie eina į turgų ir bando apsipirkti", – šypsosi sostinėje esančio Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė.
Padaugėjo atvykstančiųjų
Kelią į mūsų kalbos linksnius, ilgąsias ir trumpąsias balses ne vienam šimtui užsienio studentų kartu su kitais dėstytojais parodžiusi V.Leonavičienė džiaugiasi, kad vėliau lietuviški žodžiai skamba net ir tolimose šalyse: Japonijoje, Argentinoje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šri Lankoje ir kitose, o šiuos studentus vadina tikraisiais Lietuvos ambasadoriais.
Anksčiau į Lietuvą atvykdavo pavienės studentų grupės, vėliau jų ėmė daugėti, atsirado Erasmus ir kitos programos.
"Todėl kilo mintis, kad reikia viską daryti sistemingiau. Taip įkūrėme Lietuvių kalbos ir kultūros centrą", – sakė V.Leonavičienė, studentus kviečianti ne tik į vasaros, bet ir į žiemos kursus.
Tiesa, pradėjusi šią veiklą ji abejojusi, ar tikrai bus tiek norinčiųjų atvažiuoti į Lietuvą ir mokytis lietuvių kalbos. Tačiau sprendimas pasiteisino.
Ką tik išlydėjusi studentų grupę, baigusią vasaros kursus, V.Leonavičienė pasakojo, kad į Lietuvą juos atveda patys įvairiausi keliai.
Išskiria kelias grupes
Kursai Vytauto Didžiojo universitete, kur ir veikia Lietuvių kalbos ir kultūros centras, vyksta du kartus – žiemą ir vasarą. Pagal skirtingus lygius studentai kalbos čia mokosi mėnesį, o vėliau, jei susidomi, grįžta tęsti studijų jau pagal aukštesnio kalbos lygio mokymosi programą.
Mūsų kalba yra lyriška, ištaras ir prataras susilieja, o kai lietuviai kalba – jų veidas nejuda.
Mokytis į Vilnių studentai atvyksta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos projektą, teikia paraiškas ir gauna stipendijas.
V.Leonavičienė išskyrė tris atvykstančių studentų grupes. Visų pirma tie, kurių studijos ar darbas savo šalyje vienaip ar kitaip susijęs su lietuvių kalba.
"Jie aiškiai žino, kodėl nori mokytis lietuvių kalbos. Tai susiję su mokslu, moksliniais tyrimais. Jie arba rašo magistro darbus, arba dirba filologinį darbą, arba yra tiesiog humanitarai, politologai, tarptautinių ryšių studijų specialistai, kuriems reikia lietuvių kalbos. Jie nori mus pažinti iš arčiau, sužinoti, kas yra Lietuva. Taip pat gali būti, jog su Lietuva susijęs jų darbas. Pavyzdžiui, yra Kinijos studentų, kurių visa grupė studijuoja Pekino universitete, o čia atvažiuoja jų dėstytoja, kuri jau išmokusi mūsų kalbą, bet nori pagilinti žinias", – sakė Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė.
Atvyksta ieškoti šaknų
Antra grupė studentų yra turintieji lietuviškų šaknų. Tokių, anot V.Leonavičienės, vis daugėja, ir jie ieško savo tapatybės: "O tapatybei trūksta kalbos. Tai labai jautrios ir gražios istorijos. Pavyzdžiui, yra Austinas iš Kanados, kuris čia ieško savo šaknų. Jo tėtis yra lietuvis, o sūnui pasakė: važiuok į Lietuvą, išmok kalbą ir grįžk atgal. Ir taip – jau treti metai."
Į Lietuvą ieškoti savo šaknų atvažiuoja ir studentai iš Sibiro, kurių seneliai buvo ištremti, taip pat studentai iš Argentinos, Kolumbijos.
"Įdomios jų istorijos, klausant jų atsiveria gelmės. Nuo šių žmonių užsikreti pozityvumu. Būna jautru, kai jie čia atranda savo giminaičių, su kuriais negali susikalbėti, nes ką tik atvyko, o giminaičiai kalba tik lietuviškai. Tada mentoriai važiuoja į kaimus, vertėjauja, susipažįsta", – pasakojo V.Leonavičienė.
Vieno studento, į Lietuvą atvykusio iš Argentinos, giminaičiai atsiliepė tada, kaip per televiziją pamatė reportažą apie jį ir suprato, kad tai – jų giminės šaknys.
Ne visi žino, kodėl
Dar viena grupė, kuri yra bene pati įdomiausia, – į Lietuvą užklydę žmonės, kurie su mūsų šalimi neturi apskritai nieko bendra.
Vieni Lietuvą žemėlapyje pamatė atsitiktinai ir nutarė atvažiuoti. Bene įdomiausia, jog nemažai studentų vėliau "suserga" Lietuva, į ją sugrįžta, o savo šalyse garsina ir mūsų šalį, ir jos kalbą.
Tai žmonės, ieškantys naujų iššūkių arba susidomėję posovietine šalimi, kurioje skamba viena seniausių iš išlikusių indoeuropiečių kalbų.
Vienas studentas, į Lietuvą atvykęs iš Belgijos, yra nutaręs išmokti visas Europos Sąjungos kalbas. Į Lietuvą jis atvažiavo pasiruošęs, susipažinęs su lietuvių kalba, todėl, pradėjęs nuo A lygio, per mėnesį baigė B lygį.
"Būna tokių, kurie atvažiavo, o dabar nebegali be Lietuvos gyventi, užsikrečia ja. Šiuos žmones aš vadinu stipriausiais ambasadoriais ir labai didžiuojuosi. Suprantu tuos, kurie turi lietuviškų šaknų ar mokslinį interesą. Bet šie užsikrėtėliai yra ypatingi. Kiti net nežino, kodėl atvyko", – sakė V.Leonavičienė.
Studijuodami užsieniečiai ne tik susipažįsta su lietuvių kalba, bet ir su mūsų šalies kultūra, mitologija, prisiliečia prie istorinio konteksto.
Mokytis lietuvių kalbos atvyksta ir vyresnių žmonių. Šiemet atvažiavo iš 28 pasaulio valstybių.
Tenka užsisakyti picą
Priklausomai nuo grupės, jos lygio, taikomos skirtingos metodikos. Būna, kad į Lietuvą atvyksta anglų kalba nekalbančių studentų.
"Ispanai, kinai – jie ne visada kalba angliškai. Tada išeities taškas yra lietuvių kalba. Tokiose grupėse dirba jauniausi dėstytojai, kuriuos pati užauginau, jie taiko pačius įvairiausius metodus. Padeda šokiai, dainos, inovatyvūs metodai, technologijos, mobilieji telefonai, aplikacijos – žiūrime, kas tinka grupei", – pasakojo V.Leonavičienė.
Viena iš užduočių studentams – telefonu užsisakyti maisto. Jie galvoja, jog skambina į piceriją, tačiau kitoje telefono pusėje būna kuris nors iš dėstytojų.
"Vargsta, prakaituoja, jaudinasi, kol užsisako picą. Galiausiai paaiškėja, kad užsisakė su grybais, nors norėjo kitą. Patys tas picas jiems ir atnešame", – juokėsi dėstytoja.
Studentai keliauja į turgų, į vaistinę, kur jiems reikia nupirkti maisto produktų ir vaistų.
Mūsų kalba – lyriška
Tai, kad lietuvių kalba yra labai sunki, yra mitas, kurį mes patys ir sukūrėme. "Jei paskaitysime mokslinių straipsnių, paanalizuosime, pamatysime, kad ji nėra sunkiausių arba nykstančių kalbų sąraše. Taip, ji sunki, nes yra galūninė. Bet tokių kalbų yra daug", – kalbėjo V.Leonavičienė.
Lietuvių kalba yra ta, kur tekstą gali skaityti iš karto, pernelyg nevargdamas prie abėcėlės – tarimas ir rašyba yra vienodi.
"Stebina, kokie rezultatai būna per mėnesį, koks progresas. Žinoma, tai priklauso nuo žmogaus: ar jis turi kalbų mokymosi patirties, ar turi gabumų", – kalbėjo pašnekovė.
V.Leonavičienė lietuvių kalbai negaili komplimentų: "Mūsų kalba yra lyriška, ištaras ir prataras susilieja, o kai lietuviai kalba – jų veidas nejuda. Ji unikali tuo, kad turime neįtikėtinai subalansuotą garsų sistemą: tiek pat ilgųjų, tiek pat trumpųjų, tiek pat skardžiųjų, tiek pat dusliųjų garsų. Fonetika yra unikali ir nuostabi. Jos malonu klausytis. Lietuvių kalba gyvuos tiek, kiek mes išlaikysime fonetiką."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai6
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus21
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu35
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
Sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 medžius: teks atlyginti per 11 tūkst. eurų žalą7
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. ...
-
Protesto akcijoje susirinkusieji solidarizavosi su M. Simanynu: „Trupink žiedus, o ne žandikaulius“7
Pirmadienį Nepriklausomybės aikštėje kelios dešimtys žmonių susirinko į protesto akciją, skirtą solidarizuotis su už prekyba kanapių produktais nuteistu Martynu Simanynu. ...
-
Vilniaus savivaldybės atstovas: šildymu turėtų pasirūpinti ir gyventojai4
Pirmadienį Vilniaus miestui pasekus kitų savivaldybių pavyzdžiu ir atnaujinus šildymo sezoną, sostinės savivaldybės atstovas sako, kad patys gyventojai turėtų spręsti, kada pradėti ar nutraukti šilumos tiekimą. ...
-
A. Avulis: nežinau, kaip pastatyti Nacionalinį stadioną už mažesnę kainą17
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako ir po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabų vis dar tikintis, kad dėl projekto galima rasti susitarimą. Tačiau jis tikino jau pa...