Lenkų ministrui V.Ušackas priminė Vilniaus istoriją

Lenkijos užsienio reikalų ministrui Radoslawui Sikorskiui, pareiškusiam, kad tarpukariu Lenkija neokupavo Vilniaus krašto, Lietuva priminė tuometinių politinių veikėjų maršalo Jozefo Pilsudskio ir Mykolo Riomerio pasisakymus, kuriuose, anot Lietuvos diplomatų, Vilniaus priklausomybė Lietuvai nekvestionuojama.

BNS žiniomis, tokį atsakymą į R.Sikorskio žodžius Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas išsiuntė per ambasadą Varšuvoje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras R.Sikorskis neseniai Lenkijos televizijos eteryje pareiškė, kad tarpukariu Lenkija Vilniaus neokupavo.

„Lietuva mano, kad mes tarpukariu okupavome Vilnių, o mes taip nemanome", - teigė R.Sikorskis.

Lenkų ministrui suskubo pritarti ir Lenkų rinkimų akcijos lyderis, buvęs kandidatas Lietuvos į prezidento postą, Valdemaras Tomaševskis. „Ministras žino, ką sako“, - portalui yra prisipažinęs lenko kortą turintis politikas, vėliau persigalvojo: „Aš to negirdėjau. Nežinau, ar buvo toks pasisakymas“.

Lietuva laikosi pozicijos, kad Lenkija tarpukariu Vilnių užgrobė neteisėtai, pažeisdama galiojančius susitarimus. Dėl to tarp valstybių tarpukario metais nebuvo palaikomi diplomatiniai santykiai.

V.Ušacko Lenkijos ministrui išsiųstame tekste, kurį gavo BNS, cituojama tarpukario Lenkijos valstybės vadovo J.Pilsudskio kalba Vilniuje 1922 metų balandžio 20 dieną. Joje J.Pilsudskis pripažino, kad Vilnius įžengė į naują gyvenimą, „kuris formuojasi kitaip, ne toks, kokį duodavo jo istorinė praeitis". J.Pilsudskis kalboje sakė, kad Vilnius „į sostinių rangą“ buvo iškeltas „didžiųjų lietuvių tautos pastangų dėka".

R.Sikorskiui taip pat išsiųstos tarpukario Lietuvos teisininko Mykolo Riomerio, kuriam J.Pilsudskis yra nesėkmingai siūlęs vadovauti prolenkiškai Lietuvos vyriausybei, griežtas atsakymas į pastarojo kalbą. M.Riomeris tada rašė, kad „Vilnius - Lietuvos kūrinys ir sostinė - yra ir lieka tuo, kas sukurta didžiule kartų ir tautos valia: visos kitos kombinacijos grius, visi spekuliatyvūs mėginimai sufabrikuoti kitokią Vilniaus prigimtį per prijungimo aktą, „Seimo" nutarimą ir t. t. sugrius, kaip nevykęs šiuolaikinis namas, šiuolaikinių lenkų statytas dėl pelno Varšuvoje ar tame pačiame Vilniuje".

Lietuvos reakcija į Lenkijos ministro žodžius pasirodė netrukus ir po to, kai prieš kelias dienas Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad „krizė" stabdo bendro dvikalbio lietuvių ir lenkų istorijos vadovėlio ruošimą.

Kaip katalikiškam lenkų dienraščiui „Nasz Dziennik" sakė Lietuvos ir Lenkijos Seimų asamblėjos vicepirmininkas, Lenkijos Seimo švietimo, mokslo ir jaunimo komisijos narys Arturas Gorskis, bendro lietuvių ir lenkų istorijos vadovėlio sukūrimas gali tapti sunkiai įgyvendinamu uždaviniu.

„Lietuviai labai prieštaringai vertina mūsų bendrą istoriją, pradedant Vladislavo Jogailos laikais, kurį patį tik neseniai nustojo vadinti išdaviku, o Jozefas Pilsudskis daugelį metų buvo vienu iš svarbiausių lietuvių persekiotojų ir statomas greta Stalino ir Hitlerio", - sakė lenkų parlamentaras.

Lietuva teigia, kad 1920 metais Lenkija Vilnių užgrobė pažeisdama Suvalkų sutartį, pagal kurią Vilnius buvo priskirtas Lietuvai. Vėliau Vilniaus krašte buvo surengti rinkimai, kuriuose dalyvaujant vietos lenkams išrinktas seimas nusprendė prisijungti prie Lenkijos. Lietuva tokių vienašališkų Lenkijos veiksmų nepripažino ir laikosi pozicijos, kad Lenkija įvykdė neteisėtą užpuolimą. Lietuva Vilnių atgavo 1939 metais.


Šiame straipsnyje: Lenkaisikorskisušackas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių