Kur nusėdo „Žalgirio“ sporto draugijos milijonai?

Šio amžiaus pradžioje Vilnius turėjo galimybę džiaugtis uždaru plaukimo baseinu. Tačiau tokius planus iš pradžių puoselėjusi sporto draugija "Žalgiris" milijoninės vertės turtą perdavė privačiam verslui ir pati, bent oficialiai, liko nieko nepešusi – vietoj baseino iškilo privatūs apartamentai, o valstybė ir šalies sportas liko be nieko.

Atiteko milijoninis turtas

Sovietiniais laikais Lietuvoje veikė keturios sporto draugijos: miestų ir profesionalius sportininkus vienijanti "Žalgirio", kaimo bei rajonų sportininkams atstovaujanti "Nemuno" bei "Lokomotiv" ir "Dinamo", kurių centrinės būstinės buvo Maskvoje. Pastaroji buvo turtingiausia, ne tik gausiai finansuota, bet turėjo nemažai nekilnojamojo turto – stadionų, sporto aikštynų, įvairios paskirties pastatų.

Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, "Dinamo" bei "Lokomotiv" draugijų turtas buvo nacionalizuotas, dalis jo perduotas "Žalgirio" draugijai. Kadangi tuometė Aukščiausioji Taryba buvo priėmusi įstatymą dėl kolūkių ir tarybinių ūkių likvidavimo, "Nemuno" draugija buvo prijungta prie "Žalgirio". Ekonomistų paskaičiavimais, tuomet "Žalgirio" draugijai tekusio turto vertė galėjo siekti per 7 mln. dolerių – tais laikais tai buvo pasakiški pinigai.

Kai didėjo "Žalgirio" turtas, draugijos galva – prezidentas – buvo Vytas Nėnius. Buvęs ledo ritulininkas, sovietiniais metais komjaunimo ir Komunistų partijos centro komitetuose kuravęs sportą, į "Žalgirio" draugijos prezidiumą buvo renkamas dar nuo 1981-ųjų.

Redakcijos archyvo nuotr.

"Žalgiriui" atiteko ir Vilniuje, greta Koncertų ir sporto rūmų, stūksojęs 1956 m. pastatytas uždaras plaukimo baseinas. Pastatas buvo nugyventas, jam reikėjo kapitalinio remonto, arba, norint populiarinti šią olimpinę sporto šaką, reikėjo jo vietoje statyti naują.

Atidavė privatininkui

Uždaras plaukimo baseinas "Žalgiriui" priklausė neilgai. 1993 m. pabaigoje draugijos vadovybei kilo mintis statyti naują baseiną, tačiau tam laisvų lėšų nebuvo. Išeitis buvo rasta – dėl naujo baseino sukirto rankomis su tuo metu mažai kam žinomu verslininku vilniečiu Kazimieru Musteikiu. 1994 m. vasario pabaigoje verslininkui priklausanti UAB "Plastex" ir "Žalgirio" draugija įsteigė bendrovę "Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas". Iš pradžių naujagimiui vadovavo Algirdas Starkevičius, nuo 2006 m. pabaigos iki šiol – K.Musteikis.

Įdomi, galimu kriminalu dvelkianti detalė. Registrų centro duomenimis, bendrovės "Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas" vienintelis akcininkas yra UAB "Labradoras", priklausanti taip pat K.Musteikiui. Tačiau "Labradoras" akcininku tapo tik nuo 2010 m. vasario. Tad kyla pagrįstas klausimas: kodėl Registrų centrui nepateikti dokumentai apie pirmuosius "Vilniaus Žalgirio dengto plaukimo baseino" akcininkus?

"Na, kad "Žalgiris" tais laikais valdė milijoninį turtą, gal per smarkiai pasakyta. Taip, turto turėjome, tačiau jam išlaikyti lėšų nepakako. Reikėjo kaip nors verstis", – priežastį, kodėl ieškota privataus verslo pagalbos, "Vilniaus dienai" aiškino "Žalgirio" draugijos prezidentas Algis Vasiliauskas. Paklaustas, kas ir kodėl verslininką rekomendavo (tais laikais privatus verslas su visuomeninėmis organizacijomis jokių sutarčių nesudarinėjo), pašnekovas teigė to nepamenantis.

Na, kad "Žalgiris" tais laikais valdė milijoninį turtą, gal per smarkiai pasakyta. Taip, turto turėjome, tačiau jam išlaikyti lėšų nepakako. Reikėjo kaip nors verstis.

Kalbintas dabartinis "Žalgirio" draugijos generalinis sekretorius V.Nėnius sakė nei apie buvusį baseiną, nei apie K.Musteikį negalintis nieko pasakyti: "Šioje istorijoje aš ne prie ko. Klauskite Algio Vasiliausko."

V.Nėniaus žodžius persakius A.Vasiliauskui, pastarasis nusijuokė: "Na, jei sako, kad "ne prie ko", vadinasi, "prie to."

"Vilniaus dienos" turimi dokumentai rodo, kad pagrindinis veikiantysis asmuo šioje istorijoje – būtent V.Nėnius, tuometis "Žalgirio" draugijos prezidentas ir kartu Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius. Jo parašas suraitytas UAB "Vilniaus Žalgirio dengtas plaukymo baseinas" steigimo sutartyje, bendrovės įstatuose.

Klausimų – virtinė

Šiandien gana keistai atrodo bendrovės steigimo sutartis. Joje teigiama, kad "Plastex" įsipareigoja per 10 dienų nuo bendrovės steigimo sutarties pasirašymo dienos apmokėti 25 proc. įsigyjamų akcijų nominalios vertės, įnešant į bendrovės kasą 64,5 tūkst. litų (tuo metu – apie 16 tūkst. dolerių). "Žalgirio" įnašas – baseinas, įvertintas 121,4 tūkst. litų. "Steigėjas UAB "Plastex" įsipareigoja likusią sumą – 193 550 litų sumokėti per vienerius metus nuo bendrovės įregistravimo dienos", – sakoma bendrovės steigimo sutartyje. Jei tikėtume ja, K.Musteikiui naujai įsteigtoje bendrovėje turėjo priklausyti du trečdaliai akcijų.

Po kelių mėnesių naujai įsteigtai bendrovei sportinei ir ūkinei veiklai buvo šimtui metų išnuomotas pusės hektaro valstybinės žemės sklypas, to meto kainomis įvertintas net 148,6 tūkst. litų.

Pastaroji aplinkybė atrodo keistokai ir natūraliai kyla klausimas: kodėl ne "Žalgirio" sporto draugija, kuriai vyriausybė perdavė baseiną, išsinuomojo žemę ir kodėl jos vertė neatsispindi naujai įkurtos bendrovės balanse? Nes jei nebūtų pastato, nebūtų ir valstybinės žemės sutarties.

"Man kyla kitoks klausimas – kokiu būdu šis sklypas buvo padidintas", – apie istorijos tęsinį kalbėjo A.Vasiliauskas.

Kyla ir daugiau klausimų. Jei tikėtume naujai įkurtos bendrovės buvusių direktoriaus ir buhalterio parašais dokumente, adresuotame "Žalgirio" draugijai, "Plastex" iki 1995 m. spalio įnešė veik visą sutartą sumą – 223 tūkst. litų, iš kurių 123 tūkst. – 1994 m. Tuo metu tie patys asmenys rašte Vilniaus miesto mokesčių inspekcijai teigė, kad 1994 m. pabaigoje "Plastex" dar nesumokėjo už 60 proc. bendrovės akcijų 158,5 tūkst. litų. Taigi kiek iš tikrųjų pinigų į naujos bendrovės kasą įnešė "Plastex": ar kiek teigiama rašte draugijai, ar kiek – Mokesčių inspekcijai? O gal tų pinigų ir nebūta?

Pastarasis retorinis klausimas – ne iš piršto laužtas. Mokesčių inspektoriai tikinami, kad UAB "Vilniaus Žalgirio dengtas baseinas" darbą pradėjo 1994 m. rugsėjo pabaigoje. "Vilniaus dienos" turimi dokumentai rodo, kad tiek 1994, tiek 1995 m. bendrovės veikla buvo pelninga, nutarta akcininkams išmokėti dividendus. Taigi jei naujai įsteigtos bendrovės veikla buvo pelninga, kokiu tikslu "Plastex" įnešė į bendrovės kasą ketvirtį milijono litų, kurie, kaip galima spręsti iš redakcijos turimų dokumentų, į jokią veiklą nebuvo investuoti. Verslininkas K.Musteikis užšaldė savo lėšas?

"Per vieną bendrovės ataskaitinį susirinkimą buvo teigiama, kad "Plastex" pinigus įnešė. Man buvo keista, kodėl už tuos pinigus nieko nedaroma, kodėl jie guli kasoje. Tačiau detaliau nesiaiškinau – formaliai K.Musteikis buvo pagrindinis akcininkas", – "Vilniaus dienai" sakė A.Vasiliauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

K.

K. portretas
Vilniečius apvogia savivaldybė, išduodanti leidimus statyboms pagal itin abejotinus projektus, kurie nesuteikia miestui ir jo gyventojams nei rekreacinės, nei socialinės, nei ekonominės naudos. Buvo sveikatinimosi teritorija, puiki. O dabar juodas ofisynas ir gyvenamieji be naujų vaikų darželių. Miesto plėtros departamento vadovybė - kalti.

Zalgirietis

Zalgirietis portretas
Alytuje zalgiro pastatas(prie tilto per Nemuna) tap pat buvo prichvatizuotas..

Algirdas

Algirdas portretas
Mafijozu aferistu ir vagiu salis ,prakurorai neigalus
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių