Kultūros sostinė Lincas neišvengia abejonių šešėlių

Kultūros sostinės programa stringa ne tik Vilniuje, bet ir Lince. Antradienį Lincas iš savo programos atšaukė 850 tūkst. eurų (3 mln. litų) vertės projektą. Linciečiams kliūva ir 50 tūkst. litų per mėnesį siekiantis Linco, kaip Europos kultūros sostinės, biuro direktoriaus atlyginimas.

„Miestas sulaukia mažiau turistų nei tikėtasi, be to, kritikos strėlės sminga ir į kultūrinę Linco programą“, - neslėpė Linco, kartu su Vilniumi šiemet besidalijančio kultūros sostinės karūna, atstovė Judith Lewonig.

Linco parengtai programai priekaištų negaili ne tik patys miesto gyventojai, bet ir menininkai bei žiniasklaida. Visai kaip Vilniuje.

Didžiausią miestelėnų nepasitenkinimą kelia Linco programos ašimi laikytas projektas „Fiurerio kultūros sostinė“.

Lincą, kaip ypač svarbų trečiojo reicho pramonės miestą, savo planuose matė pats Adolfas Hitleris, šiame mieste parleidęs didžiąją dalį vaikystės ir jaunystės. Linciečiai bando sugriauti mitą, kad fiureris gimė Lince - iš tiesų jis gimė nedideliame Austrijos pasienio su Vokietija miestelyje, o į Lincą su tėvais persikėlė vaikystėje, čia mokėsi, netoli Linco yra palaidoti Hitlerio tėvai.

Vis dėlto linciečiai ėmė bodėtis nacistinės praeities akcentavimu Linco, kaip kultūros sostinės, (LEKS) programoje.

Kritikos lavina griūna ir ant LEKS biuro direktoriaus Martino Helerio pečių. Panašu, kad lazda atsisuko antru galu.

Viešėdamas Vilniuje M.Heleris pabrėždavo nepavydintis buvusiai viešosios įstaigos „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009” (VEKS) direktorei Elonai Bajorinienei. Esą ji tapo politinių žaidimų įkaite.

„Tapti LEKS vadovu sutikau dėl to, kad buvo patenkintos kelios svarbios mano iškeltos sąlygos: turėsiu iš anksto patvirtintą biudžetą ir būsiu nepriklausomas nuo politikų. Be to, niekas negalės kištis į kultūrinę programą“, - aiškino M.Heleris.

Tačiau dabar jau patys austrai ragina politikus įsikišti. Jiems užkliuvo M.Helerio atlyginimas – 185 tūkst. eurų (638 768 litų) per metus arba 53 tūkst. litų per mėnesį. „Tik už 65 proc. darbo, nes direktorius ne visada būna Lince ir pan.“, - linciečių pasipiktinimą atskleidė J.Lewonig.

Ne gana to, nuo Linco programos nusisuka ir stambūs rėmėjai. Antradienį Lincas iš savo programos atšaukė didžiulį 850 tūkst. eurų (3 mln. litų) vertės projektą. Priežastis – netikėtas pinigų stygius, nes vienas rėmėjas atsisakė skirti lėšų, kurias anksčiau buvo žadėjęs.

Dėl to Lincas neteko projekto, kurio metu austrų ir kitų šalių menininkai ant mieste esančio Pöstlingberg kalno (500 m) būtų sukūrę 20 instaliacijų: monumentų, poilsio zonų ir pan. Kalnas, miestiečiams turintis panašią reikšmę kaip vilniečiams Gedimino kalnas, turėjo nušvisti kitomis spalvomis.


Šiame straipsnyje: VEKShelerislinčas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių