Kaune veikiančiam Kraujo donorystės centrui paskelbtas bankrotas. Bendrovės vadovui Artūrui Jonui Venslauskui uždrausta sudaryti bet kokius sandorius. Areštuotu bendrovės turtu teismas leido diponuoti tik paskirtam administratoriui.

Centras nemokus

Į Kauno apygardos teismą kreipėsi buvę Kraujo donorystės centro darbuotojai. Jie nurodė, kad buvęs darbdavys, atleidęs juos iš darbo, laiku neatsiskaitė.

Į teismą kreipėsi ir keturi juridiniai asmenys. Jie taip pat nurodė, kad Kraujo donorystės centras su jais neatsiskaito. Vienam iš kreditorių netgi buvo atvirai pasakyta, kad bendrovė negalės įvykdyti savo įsipareigojimų.

Įvertinęs turimą medžiagą, teismas nustatė, kad Kraujo donorystės centro turto vertė yra mažesnė, nei nurodyta. Į balansą nepagrįstai įtrauktas turtas, kurio vertė nurodyta neteisingai.

Taip pat teismas pripažino, kad Kraujo donorystės centro finansiniai įsipareigojimai kreditoriams yra didesni nei pusė įmonės balanse apskaityto turto vertės.

Paskutiniuosius dvejus metus bendrovė nuolat vėluodavo mokėti darbuotojams darbo užmokestį.

Vadovas nekomentavo

Teismas pažymėjo, kad negalėjo vadovautis Kraujo donorystės centro pateiktais dokumentais. Nebuvo aišku, kas ir kokiu pagrindu parengė įmonės balansą. Kritikuota ir įmonės vadovo A.J.Venslausko atsakomybė. Esą jis teismui nepateikė visų reikiamų dokumentų.

A.J.Venslauskas, pažadėjęs „Kauno dienai“ pakomentuoti situaciją, vakar sutartu laiku nebeatsiliepė mobiliuoju telefonu.

Įvertinęs visą surinktą medžiagą, bankroto bylos iškėlimą Kraujo donorystės centrui teismas leido vykdyti skubiai. Įmonės turtas areštuotas, vadovui draudžiama sudaryti bet kokius sandorius.

Kreditoriai būgštauja

Kreditorių duomenimis, įmonės vadovas A.J.Venslauskas ir jo giminaičiai yra skolingi Kraujo donorystės centrui dideles sumas pinigų.

Kreditoriai išsakė nerimą, kad minėti asmenys gali naudotis savo padėtimi ir sudaryti sandorius, nepalankius kreditoriams.

Teismo sprendimu, paskirtas bankroto administratorius darbą pradeda nedelsiant ir tik jam vienam leista disponuoti areštuotu įmonės turtu, kiek to reikės kasdienei įmonės veiklai užtikrinti.

Atsarginiai variantai

„Kauno diena“ jau rašė apie Kraujo donorystės centro direktoriaus A.J.Venslausko pasirengimą šiems metams. Pirmiausia tai buvo susiję su įstatymo pasikeitimais, kuriems pritarė Seimas.

Seimas priėmė įstatymą, kad nuo šių metų kraujo donoryste galės užsiimti tik pelno nesiekiančios organizacijos. Kraujo donorystės centras – vienintelė Lietuvoje privati bendrovė, užsiimanti tokia veikla.

Toks įstatymų posūkis A.J.Venslausko neišgąsdino. „Kauno diena“ rašė apie tai, kad, užbėgdamas rengiamiems įstatymo pokyčiams už akių, šis apsukrus direktorius ėmėsi UAB Kraujo donorystės centrą reorganizuoti į viešąją įstaigą.

A.J.Venslauskas pasirūpino ir atsarginiu variantu, jei bendrovės Kraujo donorystės centro vis dėlto nepavyktų perorganizuoti į viešąją įstaigą. Rugsėjį buvo įsteigta nauja viešoji įstaiga Kauno kraujo centras, kuriai vadovauja artimas A.J.Venslausko bendražygis Rimgaudas Šepetys.

Įsigijo ministerijos akcijas

Pernai bet kokius saitus su Kraujo donorystės centru nutraukė ir Sveikatos apsaugos ministerija, kuriai iki praėjusio rudens priklausė 49 proc. Kraujo donorystės centro akcijų.

Ministerija nebuvo patenkinta savo vaidmeniu valdant įmonę, skolos įmonę slėgė jau anksčiau, turtas buvo areštuotas dėl kitų tyrimų.

Valdininkai sukluso tik tada, kai aukcione parduodamas ministerijos akcijas įsigijo daugiausia – 499 tūkst. litų – už jas pasiūlęs A.J.Venslauskas.

Ministerijos vertinimu, Kraujo donorystės centro ateitis buvo miglota. Įstatymų pasikeitimai dėl kraujo donorystės turėjo sužlugdyti šią bendrovę. Be to, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pradėti tyrimai taip pat turėjo neigiamą atspalvį, vertinant Kraujo donorystės centro patrauklumą.

Bendražygiai su buteliu

A.J.Venslauskas ir jau minėtas jo bendražygi R.Šepetys – dažni svečiai Kauno apylinkės teisme. Abu kaltinami kyšininkavimu. Vyrai savo kaltės nepripažįsta. Jie nemano, kad Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriui Virgilijui Šiaudikiui įteiktas alkoholinio gėrimo butelis yra kyšis.

Teisme R.Šepetys aiškino, kad STT agentams užkliuvęs butelis netgi nebuvo specialiai pirktas. Automobilio bagažinėje užsilikęs, vėliau įkalčiu tapęs svaigalų butelis esą užsiliko nuo giminaičio gimtadienio. Pasak R.Šepečio, giminaitis butelį įdėjo lauktuvių išvažiuojant.

Kai A.J.Venslauskas ir R.Šepetys nutarė užsukti pas Teritorinės ligonių kasos direktorių, bagažinėje rastas butelis labai pravertė. R.Šepetys dar aiškino teisme tikėjęsis, kad šeimininkas iš karto atidarys butelį ir pavaišins atneštu gėrimu, tačiau taip neįvyko.

Neteisėta veikla

STT agentų dėmesį A.J.Venslauskas yra patraukęs ir dėl daug rimtesnių reikalų, nei vienas alkoholinio gėrimo butelis.

Kraujo donorystės centro vadovas A.J.Venslauskas įtariamas į Sveikatos draudimo fondą negrąžinęs daugiau nei 700 tūkst. litų. Manoma, kad tokia žala buvo padaryta dėl parduotos, o ne perdirbtos kraujo plazmos.

Įtarimai piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, sukčiavimu, neteisėtu vertimusi ūkine veikla A.J.Venslauskui buvo pareikšti prieš metus. Neteisėtas kraujo plazmos išvežimas į Austriją ir pardavimas, o ne perdirbimas, kaip įtariama, vyko 2007–2009 m.

Pareigūnų duomenimis, versdamasi šia veikla bendrovė Kraujo donorystės centras gavo beveik 6 mln. litų pajamų. Šis ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas.