Įkopę į aukščiausią Europos kalną Monblaną, du vilniečiai davė sau pažadą – nuveikti ką nors gerą kitų labui. Pažadas ištesėtas – šimtų sunkiai gyvenančių vaikų svajonės išsipildys. Neabejingi Lietuvos gyventojai kviečiami prisidėti prie projekto.

Koks projekto tikslas?

Projektas „Vaikų svajonės“ – tai savarankiška dviejų jaunų žmonių iniciatyva. Bendros kelionės metu užkopę į aukščiausią Europos kalną Monblaną, 25 m. vilniečiai Julius Gregorauskas ir Andrius Čepkus žmogiškų jėgų pergalės ir gamtos didingumo įkvėpti davė sau pažadą nuveikti kažką gero kitų žmonių labui.

„Turėdami tik vieną tikslą – pradžiuginti vaikus, kurių vaikystė nėra tokia šviesi, kokia turėtų būti, projekto vadybą vykdome savo lėšomis, tačiau tikime žmonių geranoriškumu“, – kalba idėjos autoriai.

Žiemos pradžioje buvo paskelbta žinia, kad ieškomi 1430 geri žmonės, padėsiantys išpildyti sunkiose sąlygose gyvenančių vaikų svajones.

Projektas „Vaikų svajonės“, startavęs lapkričio 15 d. ir truksiantis iki Naujųjų metų, gerų žmonių valiai perdavė 799 svajonių vaikų, kurie auga socialinės rizikos šeimose Vilniuje. Iki šios savaitės buvo įgyvendinti 145 vaikų troškimai (nupirkta dovanų už 20 999 Lt), rezervuota ir netrukus bus įgyvendinta 151 svajonė (už 20 868 Lt). Iki Šv. Kalėdų dar ieškomi 495 žmones, kurie išpildytų likusius vaikų norus, paskelbtus interneto svetainėje www.vaikusvajones.lt.

Geranoriški Londono lietuviai

Pasak idėjos autorių, malonus netikėtumas, jog didelę dalį vaikų svajonių įgyvendino išeivijos lietuviai, gyvenantys Londone. Iš Anglijos buvo atsiųsta apie 40 dovanų, nuo įvairių smulkmenų iki dviračių – paspirtukų ir Lego konstruktorių už 2000 litų. Geradariai – dvi poros ir viena studentė dovanas gražiai supakavo ir parašė kiekvienam vaikui po asmeninį laišką. Galutinį akcentą gerumo karavanui suteikė siuntų gabenimo kompanija, kuri sutiko dovanas į Lietuvą atvežti nemokamai.

„Apie akciją sužinojau iš lietuviškos žiniasklaidos internete, video naujienose pamačiau interviu su projekto autoriais, o pradėjus skaityti vaikų norus man suspaudė širdį. Turiu prisipažinti – verkiau iš nuoskaudos, – pasakoja Londone gyvenanti Dalia. „ Kai pats esi turėjęs nepakartojamą vaikystę, supranti, kad ne visiems vaikams taip pasisekė, todėl labai norisi padėti sunkiai gyvenantiems, tuo labiau, kad dovanojama būtent tai, apie ką vaikai svajoja.“

Dalia sako, kad su draugu Tomu sutarė, kad šiais metais vienas kitam dovanų nedovanos, o tam skirtus pinigus panaudos vaikų svajonių įgyvendinimui.

„Esame studentai, atliekamų pinigų neturime daug, todėl įtraukėme draugus, informaciją paskelbėme per socialinius tinklus ir likome nustebinti, kiek daug atsirado geranoriškai nusiteikusių žmonių! Netgi mūsų kolegos užsieniečiai paaukojo pinigų, nepaisydami to, kad akcija buvo skirta lietuvių vaikams“, – dalinasi Dalia. Tomas ir Dalia tikisi, kad vaikai bus įkvėpti daryti gera ir dalytis su kitu, gal ne tokiu laimingu žmogumi.

Apdovanoti - kuo daugiau vaikų

Londono studentė Jurgita savo aukojimą vaikams iš Lietuvos pagrindžia taip: “Viskas prasidėjo nuo to, kad pamačiau Dalios žinutę Facebook tinkle „Šiais metais niekam nedovanosiu dovanų, išskyrus vaikučiams iš socialinių sluoksnių''. Iš karto susidomėjau, o pažiūrėjusi video apie projektą “Vaikų svajonės” – apsiverkiau. Nors pati esu studentė ir dirbu tik po kelias valandas per dieną, neturiu atliekamų pinigų, bet noras išpildyti nors kelių vaikų svajones buvo didesnis!” Iš Jurgitos vaikai Vilniuje gaus 6 dovanas: plaukų tiesintuvą, lėlę „Barbę“, lėlę – kūdikį, žaislinį kasos aparatą, vežimėlį lėlėms vežioti ir internetinę kamerą bei asmeninius pasveikinimus.

Londone gyvenantys Danguolė ir Gintaras taip pat prisidėjo prie vilniečių vaikų svajonių išsipildymo. „Mes didžiuojamės, kad Lietuvoje yra tokių žmonių, kuriems yra svarbios vaikų svajonės, įkvėpti tikėjimo ir vilties jie siekia padėti kitam. Pildyti vaikų svajones – neapsakomas jausmas. Tai mažų vilties žiburėlių ugnelės kūrenimas, kuriame galime dalyvauti ir mes, gyvenantys toli nuo gimtinės. Maža dovanėlė ir palinkėjimas vaikui turėtų pasakyti, kad visame pasaulyje yra gerų žmonių, kurie padės“, – apie savo patirtį rengiant siuntinį į Lietuvą kalba Danguolė.

Vadovaudamasi šia tiesa, Danguolės ir Gintaro šeima norėjo perduoti viltį augančiai asmenybei, kuriai ypač būtinas tikėjimas daug galimybių žadančia ateitimi. Pasak jų, tuo ypač sunku patikėti, jei net paprastas žaisliukas vaikui atrodo tarsi neįmanoma ir sudėtinga svajonė.

„Tapti geresniu, svarbiu ne tik savo artimiems šeimoms nariams Lietuvoje, bet ir vaikams, vis dar tikinčiais stebuklais, yra puikus jausmas. Visi kartu galime nuveikti labai daug. Norėtume, kad mūsų maža, išsibarsčiusi Lietuva suvoktų, kad padėti – tai nereiškia save skriausti. Linkime visiems būti turtingais meile ir mokėti ja dalintis, nes ji nieko nekainuoja“, – reziumuoja pašnekovai.

Apie projekto autorius

Julius (25 m.) yra baigęs ekonomikos studijas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete ir vadovų magistrantūros studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete , vadovauja informacinių technologijų bendrovės Dinaminių IT paslaugų skyriui.  Andrius (24 m.) taip pat baigė ekonomikos mokslus Vilniaus universitete, yra verslo konsultantas, sertifikuotas „International Coaching Federation“ koučingo specialistas, dviejų įmonių savininkas ir direktorius.

Plačiau apie projektą

Tinklapyje www.vaikusvajones.lt publikuojamos konkrečios vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose Vilniuje, svajonės. Projekto „Vaikų svajonės“ pagrindinis tikslas – pasiekti, kad kuo daugiau vaikų, gyvenančių sudėtingomis socialinėmis sąlygomis, gautų kalėdines dovanas, apie kurias svajoja ir kurių neturi galimybės gauti iš savo tėvų. Projekto organizatoriai prieš kurdami tinklapį bendravo su šiais socialinės rizikos šeimose augančiais vaikais, kurie niekada nėra dalyvavę kituose socialiniuose projektuose ar akcijose.

Projektas skirtas vaikams (iki 18 m.), augantiems socialinės rizikos ir socialinių įgūdžių stokojančiose šeimose Vilniuje. Tai yra šeimos, kur vienas arba abu iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomi nuo azartinių lošimų, nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams.

Taip pat tai šeimos kurios dėl socialinių įgūdžių stokos gali tapti socialinės rizikos šeimomis. Šiuo metu Vilniuje tokių šeimų yra 834, jose auga 1430 vaikų.