„Didžiausia grėsmė yra pietrytinis šlaitas – nauja grėsmė, kur ekspertai negali garantuoti, kad neįvyks kas nors rimčiau, nei yra nuošliaužos, – žurnalistams teigė premjeras. – (Skirsime – BNS) tiek, kiek reikia. Nes bus didžiausias akibrokštas šimtmečiui, jei mes turėsime problemų su mūsų valstybę simbolizuojančiu istoriniu-kultūriniu objektu.“

Kalną, taip pat Aukštutinės pilies liekanas kartu su premjeru, aplinkos ministru, Lenkijos bei Lietuvos ekspertais antradienį apžiūrėjusi kultūros ministrė Liana Ruokytė - Jonsson sakė, kad pradedamam tvarkyti šiaurės vakarų šlaitui, kur šiuo metu matomos didžiausios nuošliaužos, iš viso ketinama skirti apie 2,9 mln. eurų. Už šiuos pinigus pirmiausia bus įrengta lietaus nuotekų sistema, užpiltas specialus atsparus temperatūrai ir krituliams gruntas, prieš tai nukastas maždaug metras senojo grunto ir suformuotos skaldos terasos, tuomet kalnas bus apsodintas velėna.

„Kitam židiniui, t. y. pietrytiniam šlaitui sutvarkyti, manoma, kad tai gali siekti 5 mln. eurų“, – žurnalistams teigė ministrė, premjero paprašyta patikslinti reikiamas išlaidas.

Ji sako, kad šių lėšų reikės siekiant užkirsti kelią būsimoms nuošliaužoms, tačiau sisteminis kalno tvarkymas, anot jos, „pareikalaus dar didesnių investicijų“, kadangi ketinama atlikti ir išsamesnius geologinius tyrimus.

Tikimasi techninį projektą dėl pietrytinio šlaito tvarkymo baigti iki rugsėjo, prieš tai bus sulaukta Lenkijos geologijos tarnybos ekspertų išvadų. Ministrė sakė, kad darbus bus siekiama pradėti dar šiemet, baiminantis pavasarinio polaidžio.

Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad Lenkijos ekspertų nuomonės paprašyta dėl to, jog jie turi patirties vykdant tokius projektus.

„Mes kitos išeities neturime, nes vertinant tai, ką sako ir ekspertai, atėjus liūčių sezonui, pavasariniam polaidžiui gali būti situacija labai prasta. Žinia, kad per mėnesį vienu centimetru plyšys (likusioje Aukštutinės pilies sienoje) pajudėjo, turime bent jau įsivaizduoti, kokia yra grėsmė“, – sakė S.Skvenelis.

Šiuo metu kalną neinvaziniu kompiuterinės tomografijos būdu tiria Lenkijos geologijos tarnybos atstovai, jie savo išvadas dėl pietrytinio šlaito žada pateikti per tris savaites.

„Mums reikia dviejų savaičių tyrimams, po šių trijų savaičių mes pažadėjome jūsų kanclerei Mildai (Dargužaitei) rekomenduoti, ką turėtumėte daryti vėliau. Bet vėliau, vadinasi, dar iki lietaus sezono. Situacija yra daug pavojingesnė, nei šiaurės rytiniame šlaite. Aš labiau baiminuosi dėl šios pilies, ne dėl pilies bokšto. Galite matyti įtrūkimą sienoje, tad galite įsivaizduoti – dalis pilies liekanų yra ant nuošliaužos“, – žurnalistams teigė Lenkijos geologijos Slawomiras Mazurekas (Slavomiras Mazurekas).

Jis pabrėžė, kad itin status 40-50 laipsnių kalno šlaito nuolydis yra didelis, tad reikia nemažai laiko suvaldyti nuošliaužoms.

S.Skvernelis ir L.Ruokytė-Jonsson pabrėžė, kad ateityje bus sprendžiama, kaip įvertinti visą kalno būklę, nes problemų gali kilti ir dėl kalne esančių užpiltų tunelių.

„(Turime – BNS) įdiegti normalią monitoringo sistemą, pasiruošti galimai krizei, jei tokia įvyktų ir, aišku, skubiai ieškoti būdų nelaukiant kitų ar dar kitų metų, ieškoti galimybių dar šiemet skelbti konkursą, darbus, ieškoti galimų finansavimo šaltinių, kad būtų galima bent didžiausias rizikas suvaldyti“, – sakė premjeras.

Jis taip pat piktinosi, kad 2008-aisiais buvo nutrauktas kalno stebėjimas specialia technika.

Anot premjero, situaciją koordinuoti atskiroms ministerijoms tampa sudėtinga, todėl tolesnius sprendimus žada priimti Vyriausybė – artimiausias pasitarimas dėl Gedimino kalno numatomas pirmadienį.

Lietuvos nacionalinis muziejus prieš susitikimą su Vyriausybės atstovais informavo, kad Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą už 2 mln. 860 tūkst. eurų tvarkys bendrovė „Rekreacinė statyba“. Su ja pasirašyta sutartis.

Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po pernai vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų, mažesnių nuošliaužų būta ir vėliau, didesnė naujausia - šių metų kovą. Šiemet kalnas dėl avarinės būklės buvo uždarytas lankytojams beveik keturis mėnesius.

Kultūros ministrė anksčiau teigė, kad Gedimino kalno tvarkymas turėtų būti baigtas iki 2018 metų pabaigos. Kai kurie kalno tvirtinimo darbai atlikti jau šiemet.

Darbai prasidės šią savaitę

Vilniaus Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą už 2 mln. 860 tūkst. eurų tvarkys bendrovė „Rekreacinė statyba“.

Kaip pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus, su bendrove pasirašyta šlaito tvarkybos darbų sutartis, darbai prasidės šią savaitę.

Prieš prasidedant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbams, Lietuvos nacionalinis muziejus priėmė Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos specialistų – geologų, hidrogeologų, geotechnikų, geofizikų – delegaciją, kuriai plačiau pristatė įgyvendinamą tvarkybos darbų projektą ir supažindino su netrukus prasidėsiančiais darbais. Abi šalys pasidalijo savo patirtimi.

Pasak pranešimo, dviejų šalių specialistai vieningai sutarė, kad pagrindinė Gedimino kalno problema – vanduo, kuris patenka ant kalno paviršiaus, susigeria į gruntą ir, pasiekęs nelaidų grunto sluoksnį, išteka šaltiniais kalno šlaituose. Kita bėda – supiltinis gruntas, kurį reikės pašalinti tvarkant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą.

„Po susitikimo lenkų specialistai įvardijo tas pačias problemas, kaip ir kovo mėnesį susirinkę Lietuvos specialistai. Dviejų šalių specialistai atkreipė dėmesį, kad, nors šiaurės vakarų šlaitas yra labiausiai pažeistas ir jo sutvarkymui teikiamas didžiausias prioritetas, tačiau būtinas kompleksinis visų Gedimino kalno nestabilių vietų, kurias fiksuoja įrengta poslinkių ir posvyrių daviklių sistema, tvarkymas“, – sakė susitikime dalyvavusi Lietuvos nacionalinio muziejaus architektė Asta Meškauskienė.

Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas teigia, kad dar pernai Lietuvos nacionalinio muziejaus atlikti tyrimai parodė, kad visus dabartinius Gedimino kalne vykstančius procesus lemia į kalno viršutinę aikštelę patenkantis vanduo.

„Kalnas kaip geologinė struktūra yra stabilus ir nejuda, o paviršinės nuošliaužos susidaro dėl prieš daugiau nei 12 metų ant kalno supilto grunto. Supiltinis gruntas yra imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti. Būtent taip ir nutiko 2016 metų vasarį, nuslinkus pirmai nuošliaužai ir dar kartą, bet jau vėliau – spalį“, – nurodo J.Satkūnas.

Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito projekto vadovas Rimas Grigas, remdamasis tyrimais, teigia, kad vietomis Gedimino kalno aikštelės paviršių sudaro trijų metrų supiltinio grunto sluoksnis, o pažeistame šlaite toks sluoksnis siekia nuo vieno iki keturių metrų.

„Šalinsime blogą gruntą, kuriame nėra kultūrinio sluoksnio, ir užpilsime naują. Blogojo grunto reikės nukasti apie metrą. Kalno apačioje to blogojo grunto yra apie keturis metrus, bet tiek nukasti nebūtina, nes jis yra gana tvirtas“, – teigė projekto vadovas R. Grigas.

Anot architekto, šiaurinis piliakalnio šlaitas apima apie 3500 kvadratinių metrų, o nukasamo grunto kiekis galėtų siekti apie 3000 kubų, bet tai priklausys nuo situacijos.

Gedimino   kalno  būkle ypač susirūpinta po pernai vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų, mažesnių nuošliaužų būta ir vėliau, didesnė naujausia – šių metų kovą. Šiemet   kalnas dėl avarinės būklės buvo uždarytas lankytojams beveik keturis mėnesius.

Kultūros ministrė anksčiau teigė, kad   Gedimino   kalno  tvarkymas turėtų būti baigtas iki 2018 metų pabaigos. Kai kurie  kalno  tvirtinimo darbai atlikti jau šiemet.

Kultūros ministrė: Gedimino kalnas sunkiai serga

Antradienį kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas aptarė Gedimino kalno situaciją ir susitiko su į Vilnių atvykusiais Lenkijos hidrogeologijos, hidrotechnikos ir geologijos specialistais.

Pasak kultūros ministrės, Gedimino kalne yra susiformavusios dvi kritinės vietos: šiaurės vakarų pusė, kurioje yra didžioji nuošliauža, ir pietrytinė pusė, kurioje taip pat formuojasi kelios nuošliaužos. „Per pusę metų pavyko padaryti kelis esminius dalykus: likviduota kritinė situacija – sutvirtinti iškrypę rostverkai ir įrengta geologinės stebėsenos sistema“, – teigė Liana Ruokytė-Jonsson.

Remiantis gegužės mėnesio pabaigoje gautomis teigiamomis Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito (1-osios dalies) techninio tvarkybos darbų projekto ekspertizės išvadomis, buvo gauti patvirtinimai ir leidimas vykdyti šlaito tvarkybos darbus. Techninis tvarkybos darbų projektas buvo ekspertuojamas bendrosios ir dviejų specialiųjų ekspertizių, papildomai atsižvelgiant į gautus specialistų pastebėjimus. Šiuo metu jau sudaryta sutartis su rangovais ir realiai pradedamas Gedimino kalno šiaurės vakarinio šlaito tvarkybos procesas. „Darbai prasideda šiandien – šiaurės vakarų šlaitą planuojama sutvarkyti iki 2018 m. antros pusės. Dabar prasideda projekto rengimas pietrytinio šlaito tvarkymui. Delsti negalima, nes artėjant rudeniui nuošliaužų tikimybė ten padidės. Reikia suprasti, kad Gedimino kalnas yra sudėtinga geologinė sistema, kuri per daugelį metų buvo išnaudojama ir transformuojama įvairiausiais būdais. Gedimino kalnas sunkiai serga ir iš esmės mes prie jo dirbame kaip prie sunkia liga sergančio ligonio – reikia pasiruošti tam, kad projektas yra tęstinis“, – teigė kultūros ministrė.