K. Žoromskio paroda įsuko nesutarimų karuselę

Ketvirtadienį Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje atidaroma žinomo dailininko Kazimiero Žoromskio (1913–2004 m.) jubiliejui skirta paroda pasėjo nesantaikos sėklą tarp jo žmonos Kristinos Miklaševičiūtės-Žoromskienės ir Lietuvos dailės muziejaus.

Žmoną paliko nežinioj

Humanitarinių mokslų daktarei K.Miklaševičiūtei-Žoromskienei parodos pavadinimas "Nuo realizmo iki optinio meno" atrodo blogas. Anot jos, K.Žoromskis netapė realistinių paveikslų – pradėjo nuo modernizmo. Našlei skaudu, kad apie rengiamą jubiliejinę parodą jai buvo pranešta tik prieš savaitę, – būtent tada yra suplanuota jos kelionė, o ką kalbėti apie tai, kad ji apskritai buvo nušalinta nuo parodos rengimo.

1986 m. į Lietuvą iš Niujorko (JAV) K.Žoromskis grįžo ne tuščiomis – parvežė ir Lietuvai padovanojo daugybę savo paveikslų. Dailininkas čia vedė. Su žmona Kristina drauge pragyveno 17 metų – iki savo mirties.

Moteris sakė, kad nebuvo net įspėta, jog paroda atidaroma lapkričio 28 d. Apie tai ji sužinojo iki atidarymo likus tik savaitei. Tuo metu ji kaip tik turi išvykti – nuo lapkričio 25 d. iki 29 d. bus Paryžiuje. Kelionės tikslas – tartis dėl K.Žoromskio parodos, o tokios derybos vyksta mažiausiai porą metų.

Taikomosios dailės muziejuje eksponuojami K.Žoromskio paveikslai paimti iš Lietuvos dailės muziejaus fondų.

"Tą parodą muziejus turėjo derinti su manim, nes Kazimieras įgaliojo mane būti jo autoriaus teisių paveldėtoja. Bet aš išmesta iš tos parodos, jie su manimi nieko nederino, – apmaudą liejo K.Miklaševičiūtė-Žoromskienė. – O tą kolekciją jie atiminėjo iš manęs per teismus. Prisiteisė paveikslus, nors dovanojimo sutarties nėra. Bet esmė ne tai, kad man reikia tų paveikslų. Aš daug metų siekiu viena – kad Vilniuje būtų pastatytas K.Žoromskio muziejus. Tai buvo Kazimierui dar anais laikais pažadėta. Dėl to jis ir grįžo į Lietuvą iš Niujorko su paveikslais. O aš negaliu būsimo muziejaus palikti be kolekcijos."

Pašnekovės netenkina ir parodos erdvė – esą muziejus galėjo surasti geresnę salę, nes K.Žoromskio paveikslams reikia daug šviesos.

"Optinio stiliaus paveiksluose K.Žoromskis pratęsė impresionistų tyrinėjimus nauja linkme. Jis atrado trečiąjį matmenį – "spalvinę šviesą": sukūrė iliuzinę spalvinę perspektyvą, šviesos virpesį erdvėje. Meno pasaulyje jo "Trijų dimensijų serija" (TDS) buvo įvertinta kaip vienas didžiausių dailininko pasiekimų.

Niujorko profesionalių meno specialistų nuomone, K.Žoromskis, tyrinėjęs optinę šviesos sklaidą spalvoje, išplėtė estetinę optinio meno koncepciją, surado joje originalią nišą – optinį impresionizmą", – dailininko pasiekimus akcentavo K.Miklaševičiūtė-Žoromskienė.

Pavadinimas – sovietinis

Be to, našlei nepriimtina kuratorės Nijolės Tumėnienės sumanyta parodos koncepcija.

"Parodos pavadinimas "Nuo realizmo iki optinio meno" – tai nesąmonė. Tai – sovietinės disertacijos pavadinimas. K.Žoromskį domino ne realizmas, – na, gal nutapė vieną kitą peizažą, – o impresionizmas. Tai jis įkūnijo cikluose "Sienos", "Skelbimų lentos". Jis visada domėjosi, kaip šviesa žaidžia spalvoje: kokie to atspalviai, šešėliai, niuansai. Impresionizmo studijų pasekmė – jo optinis menas, optinių paveikslų serija TDS. Taigi gal parodą buvo galima pavadinti "Nuo impresionizmo iki optinio meno"?" – retoriškai klausė K.Milaševičiūtė-Žoromskienė.

Ji sakė net nežinanti, kiek ir kurie jos vyro paveikslai šioje parodoje eksponuojami.

"Turiu didelį nerimą. Pagal autoriaus teisių įstatymą muziejus privalėjo mane supažindinti, drauge su manimi atrinkti darbus parodai, kaip buvo padaryta Kaune, – palygino pašnekovė. – Kaune K.Žoromskio jubiliejinė paroda buvo atidaryta M.Žilinsko galerijoje šių metų pavasarį. K.Žoromskio jubiliejus buvo kovo 4-ąją, o ne priešpaskutinį metų mėnesį. Parodą Kaune ruošėme drauge su muziejaus darbuotojais."

Be to, Lietuvos dailės muziejus esą dėl parodos galėjo tartis su K.Žoromskio fondu, – jo direktorė yra K.Miklaševičiūtė-Žoromskienė, – o fondas būtų kreipęsis paramos į Kultūros ministeriją ar kurią nors kitą instituciją. Tada būtų buvę galima padaryti prestižinę parodą.

"O dabar paveikslų porėmiai išklypę, – nuogąstavo dailininko žmona. – Amerikoje, Niujorke, jis buvo vienas žymiausių menininkų."

Parodys tokį, koks yra

"Muziejus – tai tokia institucija, kuri privačiam žmogui nepatiki atrinkti paveikslų parodai. Mes turime būti objektyvūs, į viską pažiūrėti iš viršaus, – sakė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. – K.Milaševičiūtė-Žoromskienė turi savo požiūrį, bet muziejus turi aprėpti visumą.

Mes pasirinkome labai gerą parodos kuratorę N.Tumėnienę. Tai – aukščiausio lygio XX a. meno žinovė. Ji nesileido į emocijas, pasižiūrėjo, kur yra tikroji K.Žoromskio vieta, nes kitaip būtų kreivas veidrodis. O kreivo veidrodžio mes nenorime rodyti. Muziejus – ta institucija, kur visus rodo vienodai. Mums brangus ir mažas dailininkas, ir didelis."

R.Budrys patikino, kad muziejus bandys K.Žoromskį parodyti tokį, koks jis yra iš tikrųjų.

"Nesudievintas, nesuabsoliutintas, o natūralus, tikras K.Žoromskis, – detalizavo R.Budrys. – K.Žoromskis – mano žemietis, jį pažinojau labai seniai. Ir visą jo giminę pažinojau. Jų kaimas – šalia mano tėviškės. Mes, muziejus, jo darbus priėmėme, globojome, o K.Miklaševičiūtė-Žoromskienė jo gyvenime atsirado daug vėliau. Ir ji bando daryti tai, ko nereiktų."

Jis sakė, kad parodys visus paveikslus, kuriuos menininkas kažkada padovanojo muziejui.

Bylinėjosi ketverius metus

Dovanoti paveikslai įsuko nesutarimų karuselę.

"K.Miklaševičiūtė-Žoromskienė bandė sau prisiteisti muziejui dovanotus kūrinius. Mes bylinėjomės ketverius metus – nuėjom iki Aukščiausiojo teismo. Bet ji pralaimėjo, nes dokumentai rodo priešingai. K.Žoromskis kūrinius pirmiausia dovanojo Lietuvos Respublikai. Vilius Kavaliauskas juos čia atvežė, o muziejus juos priėmė, suinventorino ir savo fonduose saugo.

Dabar ji bando kariauti dėl autoriaus teisių. Bet tas teismas irgi baigsis nuliu, nes tiesa – mūsų pusėje. Mes atstovaujame Lietuvos valstybei, šiuo atveju esame valstybės turto saugotojai ir tą turtą giname. Muziejaus viduje mes galime rodyti visus K.Žoromskio darbus, kuriuos jis mums padovanojo, jo žmonos net neatsiklausę", – kalbėjo pašnekovas.

O ką muziejininkas, patyręs savo profesijos vilkas pasakytų apie K.Žoromskio kūrybą?

"K.Žoromskis – įdomus dailininkas, – sakė R.Budrys. – Vienas tų, kurie emigravo, kurie yra profesionalai. Kiekvienas dailininkas Lietuvos meno istoriją praturtina. Jis irgi labai praturtino. Jį reikia gerbti, bet nepadaryti jo ant altoriaus pagrindinio, tarsi kitų nebūtų. Jis yra tarp visų. Toks, koks yra."


Pasaulio pilietis

*Kazimieras Žoromskis gimė 1913 m. kovo 4 d. Panevėžio r., Smilgiuose.

*1938 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, dailininko Justino Vienožinskio tapybos studijoje.

*1942 m. baigė Vilniaus dailės akademiją.

*1943–1945 m. Vienos dailės akademijoje studijavo tapybą. Baigęs šią akademiją, įgijo akademinio tapytojo diplomą.

*1945–1946 m. mokėsi Romos karališkojoje dailės akademijoje freskos ir enkaustikos klasėje.

*1946–1949 m. gyveno Madride, ten surengė pirmąsias personalines parodas.

*1950–1956 m. gyveno Čikagoje, surengė personalinių parodų.

*1956–1986 m. gyveno Niujorke, Manhatane, 23-iojoje gatvėje. Dalyvavo Niujorko "Phoenix" galerijos parodose, eksponavo paveikslus Moderniojo meno muziejaus galerijose "Art Lending Service" Niujorke, dėstė.

*1986 m. sugrįžo į Lietuvą.

K.Žoromskis. "23-ioji gatvė. Neaiškios moterys".

 

K.Žoromskis. "TDS Nr. 258"



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių