Buvęs Vilniaus meras Juozas Imbrasas prašo dabartinės valdžios paneigti kaltinimus esą jam vadovaujant Vilniaus savivaldybė buvo privesta iki bankroto ribos. Buvusio mero teigimu, labiausiai kalta Vyriausybė, neinformavusi, kad artėja sunkmetis.

Prašo paneigti informaciją

Surengti spaudos konferenciją J.Imbrasą paskatino naujosios valdžios paviešinta rezoliucija, kuria buvęs meras kaltinamas privedęs Vilniaus savivaldybę iki bankroto. J.Imbrasas dabartinės valdžios kaltinimus vadina politikavimu ir prašo mero Viliaus Navicko paneigti paviešintą informaciją. 

„Po prokuratūras nelakstysime, prašysime, kad meras tik paneigtų šitą informaciją, kurią paskleidė. Jei neneigs – jų valia“, - ranka numojo buvęs Vilniaus meras.

Dabartinė valdžia tikina, kad per 2007-2008 m. J.Imbraso komanda padidino savivaldybės skolas iki 768 mln. litų. Dabartinio mero V.Navicko teigimu, viešųjų pirkimų laimėtojais 90 proc. atvejų paskelbti brangiausią kainą pasiūlę dalyviai, o neplanuoti nauji projektai pradėti nauji net neturint galimybės už juos atsiskaityti.

Vienas ryškesnių pavyzdžių – beveik pusės milijardo litų vertės Nacionalinio stadiono statybos. Projektas pardėtas remiantis vien Vyriausybės pažadu skirti vos pusė numatytos sumos – apie 200 mln. litų. Pernai Vyriausybei atseikėjus tik 100 mln. litų, statybos ant Šeškinės kalvų įstrigo. Stadionas turėjo būti baigtas iki šių metų birželio 25 dienos, tačiau šiandien vis dar tebekyšo nebaigti betonuoti stadiono griaučiai. 

Vilniaus iždą ištuštino Vyriausybė

J.Imbraso nuomone, pirmiausia atsakomybę už Vilniuje pradėtas milijonines statybas bei viešuosius pirkimus turėtų prisiimti partijos, prisidėjusios prie nacionalinio biudžeto formavimo, tame tarpe ir valstybės investicinės programos tvirtinimo.

„Per 2007-2008 m. mes pradėjome 14 objektų, tačiau visi patvirtinti valstybės biudžeto investicinėje programoje. Už ją balsavo dabartinė Vilniaus valdžia: Seime 2007 m. ir 2008 m. biudžeto projektus palaikė tiek socialdemokratų, tiek Tėvynės sąjungos frakcijos. Jeigu valstybės biudžete numatyti investiciniai projektai patvirtinti, miestas juos privalo koofinansuoti. Be to, neturėjome informacijos, kad artėja sunkmetis, niekas mūsų iš Vyriausybės neinformavo, todėl negalėjome tam pasiruošti. Todėl dabar versti kaltę kažkam dėl lėšų švaistymo nekorektiška“, - gynėsi J.Imbrasas. 

Tarp Vyriausybės patvirtintų 14 tęstinių objektų minimi pietinio aplinkkelio, Molėtų plento, Gedimino bei Pilaitės prospektų, virš Laisvės bei S.Dariaus ir S.Girėno gatvių viadukų statybos darbai. Tuo tarpu paties J.Imbraso komandos iniciatyva pardėti asfaltuoti daugiabučių namų kiemai, pakeisti vaikų darželių langai, kiti projektai, už kuriuos, dabartinės valdžios tikinimu, iki šiol neatsikaityta. 

Pripažįsta pirkę brangesnes paslaugas

J.Imbrasui užkliuvo ir dabartinės valdžios paviešinta informacija apie neskaidriai vykdytus savivaldybės viešuosius prikimus. Esą 90 proc. iš visų atvejų laimėtojais buvo skelbiami didžiausią kainą pasiūlę dalyviai. Viešųjų pirkimų komisijai paskutinįjį pusmetį vadovavęs J.Imbraso patarėjas Remigijus Žemaitaitis patikino, kad per kadenciją iš 200 paskelbtų viešųjų pirkimų yra tik 3 atvejai, kada paslauga nupirkta už brangiausią pasiūlytą kainą.

Konkurse dėl vakarinio aplinkkelio II etapo statybos dalyvavo bendrovė „Fegda“ bei „Panevėžio kelių“ ir „Kauno tiltų“ konsorciumas. Laimėtojais paskelbti pastarieji, pasiūlę 6 mln. litų didesnę kainą. Dalį greitkelio nuo Oslo g. iki L.Asanavičiūtės g. konsorciumas pažadėjo nutiesti už 135 mln. litų.

Apie 200 tūkst. litų brangiau nupirkti ir pietiniam aplinkkeliui priskiriamo Savanorių tilto bandomieji darbai. Tąkart iš dviejų dalyvių viešuosius prikimus laimėjo viešoji įstaiga „Transporto ir kelių tyrimo institutas“. Analogiška situacija buvusi ir perkant bei keičiant senus savivaldybės langus į naujus varstomus. Iš dviejų dalyvių laimėtoju pasirinkta bendrovė „Megrame“, pasiūliusi apie 300 tūkst. litų didesnę kainą.

„Pasirinkimas susijęs su techninėmis sąlygomis. Mes brangiausius variantus pasirinkome todėl, kad nebuvo kitos išeities. Kiti dalyviai neatitiko kvalifikacinių reikalavimų. Bet čia tik trys atvejai iš 200. Reikėtų pabrėžti, kad per dvejus metus vykdytus viešuosius prikimus mes sutaupėme apie 42 mln. litų miesto lėšų. Tai kyla klausimas, apie kokius neskaidrius prikimus ir kokias aukštesnes kainas kalba meras?“, - pyko R.Žemaitaitis.

Išsigynė bangiausių projektų

Naujoji valdžia priskaičiuoja daugiau nei 3 atvejus, kuomet perkant paslaugas buvo pasirikti brangiausi variantai. Nemenką ažiotažą sukėlė Balsių mokyklos statybos. Dabartinės valdžios šis projektas vadinamos vienu prabangiausių. Mat užsimota už 64 mln. litų pastatyti mokyklą, kai už tą pačią kainą esą išeitų dvi. Be to, konkurso nugalėtoju pasirinkta kone 20 mln. litų didesnę kainą pasiūliusi bendrovė „Vėtrūna“. Kitas konkurso dalyvis – bendrovė „City service“ išbrauktas iš konkurso kaip neatitinkantis sąlygų. 

J.Imbrasas pabrėžia, kad Balsių mokyklos konkursas paklebtas remiantis tuometinio mero Artūro Zuoko parengtomis ir taryboje patvirtintomis sąlygomis. R.Žemaitaitis priduria, kad šiuo atveju niekas brangesnės kainos nesirinko, nes konkurse dalyvavo vienintelė bendrovė „Vėtrūna“.

„Bendrovė „City service“ buvo išmesta iš konkurso, nes nesugebėjo pateikti dokumentų pagal viešųjų pirkimų sąlygas, o banko garantiją pateikė tokią, kad kyla klausimų, ar ji nesuklastota. Pagal ją bankas garantuoja kredituoti ne „City service“, o dvi kažkokias įmones, kurios net nedalyvauja konkurse“, - motyvus vardijo R.Žemaitaitis.

Buvusi valdžia išsigynė kaltinimų ir dėl neskaidriais vadinamų vakarinio aplinkkelio I-osios dalies statybos darbų. Esą konkurse dalyvavo vienintelis dalyvis, „Panevėžio kelių“ ir „Kauno tiltų“ konsorciumas. Šis ir buvęs pasirinktas.  Tačiau praėjusią vasarą liberalcentristai kaltino J.Imbraso komandą, esą Lazdynų tilto statybai skelbto konkurso sąlygos parengtos tyčia vienam dalyviui – „Panevėžio kelių“ ir „Kauno tiltų“ konsorciumui. Pietinį greitkelį stačiusi bendrovė „Fegda“ konkurse dalyvauti apskirtai negalėjusi, nes neatitiko keliamų reikalavimų.