Nuomonės įvairios

Iki šiol nuomonės dėl gyvybės langelių yra skirtingos. Vieni mano, kad šis sumanymas – puiki išeitis "gegutėms", vengiančioms bet kokių įsipareigojimų. Kiti būgštauja, jog gyvybės langeliai atima galimybę biologiniam tėvui sužinoti, kad jis turi kūdikį. Gyvybės langelyje paliktas vaikas praranda galimybę sužinoti, kas yra jo tikrieji tėvai, o dažnam kilmė, tegul ir ne pati geriausia, yra svarbus gyvenimo faktas.

Vis dėlto dauguma įsitikinę, kad gyvybės langeliai yra labai reikalingi. Tai tarsi išeitis motinoms, kurios pagimdžiusios kūdikį suvokia, kad jo nesugebės užauginti, nes tam nėra pasirengusios morališkai arba dėl prastos socialinės padėties. Laimė, kad neradusios išeities moterys pasirenka gyvybės langelį, o ne atima kūdikiui gyvybę.

Turime stengtis, kad žmogui nekiltų mintis palikti savo vaiką. Tada ir gyvybės langeliai taps tik istorija.

Kauno P.Mažylio gimdymo namų gyvybės langelyje per jo gyvavimo laiką rasta 18 naujagimių ir kūdikių: 8 mergaitės, 10 berniukų, viena pora dvynių. Visi gimę ligoninėse. Gimdymo namų direktorius dr. Tomas Biržietis įsitikinęs, kad tai gera priemonė gelbstint vaikus, kurių nepageidauja ar negali dėl kokių nors priežasčių auginti biologiniai tėvai. Jei ne gyvybės langeliai, dalis tų vaikų greičiausiai būtų pasmerkti fiziniam ar psichologiniam smurtui, o gal net ir blogiausiam – netekti gyvybės.

"Ar to pakanka, kad sakytume, jog viską padarėme dėl mūsų vaikų? Tikrai ne, – teigė medikas. – Žinoma, turėtume siekti, kad nebūtų tokių langelių poreikio, bet tik utopiniame pasaulyje nėra gaisrų, potvynių, skendimų, vagysčių, žmogžudysčių ir dar daugelio dalykų, kurių nelinkime nei draugui, nei priešui. Šiame kontekste gyvybės langelis – ugniagesys gaisrui. Kad gaisras nekiltų, svarbios prevencinės priemonės: švietimas ugdymo įstaigose lytiškumo, šeimos planavimo, pagarbos artimajam ir gyvybei temomis, kontracepcijos ir bendrai lytinės kultūros klausimais. Švietimo sistemoje šioje srityje žengiami tik pirmieji žingsniai. Kai kurie mūsų kaimynai, pavyzdžiui,  Skandinavijos šalys, estai jau toli priekyje. Vienas mano mokytojų yra pasakęs: "Atradimai ateina paruoštam protui." Turime stengtis, kad žmogui nekiltų mintis palikti savo vaiką. Tada ir gyvybės langeliai taps tik istorija."

Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas Virgilijus Rudzinskas teigia dar tada, kai buvo atidaromi pirmieji gyvybės langeliai, akcentavęs, kad sistema šiek tiek ne taip pradedama kurti. Kur kas svarbiau moterį, kuri yra krizinėje situacijoje, identifikuoti daug anksčiau nei tada, kai ji jau ieško, kaip atsikratyti vaiku. "Tapome kietaširdžių visuomenė – nematome nei šalia esančios kaimynės, neretai net ir artimųjų. Tad pagalbą krizėje esančioms nėščiosioms būtina kuo labiau vystyti. Deja, kol kas tai vyksta tik savanorių iniciatyva. Džiaugiamės bent tuo, kad taip mums pavyksta išgelbėti gana daug vaikų. Žinoma, visoje toje sistemoje yra vieta ir gyvybės langeliams – tai geresnė išeitis, nei tam vaikui negimti arba atsidurti grėsmingoje aplinkoje", – sakė V.Rudzinskas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo dr. Vinso Janušonio teigimu, gyvybės langeliai įstaigoms nieko nekainuoja, o palikti kūdikį gyvybės langelyje yra kur kas geresnė išeitis, nei palikti jį kur nors nesaugioje aplinkoje, pavyzdžiui, laiptinėje. "Klaipėdoje prieš keliolika metų buvo toks atvejis. Gerai, kad šildomoje laiptinėje paliko, o ne kur nors sušalti. Visokių atvejų būna. Jei po kurio laiko motina persigalvoja ir suvokia padariusi klaidą, įrodo, kad sugebės pati auginti kūdikį, ji tam turi visas teises", – teigė V.Janušonis.

Yra ir kitas kelias

Specialistų teigimu, kai kurios moterys patiria pogimdyminę depresiją, todėl neadekvačiai vertina situaciją. Kitos sutrinka, nesusigaudo, kas atsitiko, išsigąsta. Juolab jei nėštumas buvo netikėtas, neplanuotas, jei sunki finansinė padėtis ar kūdikis gimė nesveikas. Apimtos jausmų ir minčių sumaišties, moterys palieka kūdikius. Būna, kad po to, praėjus vos trims keturioms dienoms, jos tarsi nubunda ir suvokia, ką padarė. Tuomet skuba susigrąžinti savo kūdikį. Tačiau vėlgi sutrinka, nes sužino, kad, norėdamos susigrąžinti vaikelį, privalės atlikti biologinę motinystę patvirtinantį DNR tyrimą, bendrauti su įvairių institucijų atstovais.

Yra ir kita išeitis – kiekviena pagimdžiusi moteris turi teisę ir galimybę atsisakyti kūdikio. Jokios sankcijos ir bausmės už tai nėra taikomos. Tačiau teismas turėtų patvirtinti šį moters sprendimą, t. y. kūdikio atsisakymą ir sutikimą leisti jį įvaikinti.

Šiandien gimdymo namuose dirba socialiniai darbuotojai, psichologai, kurie gali pagelbėti sutrikusiai, išsigandusiai ar neturinčiai artimųjų mamai. Jie, objektyviai įvertinę moters psichologinę būklę, neadekvatų požiūrį į esamą situaciją, gali pasiūlyti laikinai palikti vaikelį valstybės globai.

Tokiu atveju mažyliui paskiriama globa, t. y. motina gali jį lankyti. Ar situacijai pasikeitus galima grąžinti kūdikį motinai, sprendžia vaiko teisių apsaugos tarnybos. Tokia vaiko grąžinimo biologinei motinai procedūra yra kur kas paprastesnė.