Quantcast

Jaunieji krepšininkai S.Jasaičio neišdrįso paklausti apie santykius su O.Pikul

Krepšinio žvaigždė Simas Jasaitis ir legenda Rimas Kurtinaitis trečiadienio vakarą susitiko su jaunąją krepšininkų karta – Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos auklėtiniais.

Dvylikamečiai sportininkai jau skina pergales – pernai savo amžiaus grupėje jie tapo Lietuvos čempionais. Tačiau kaip tapti tokio kalibro žaidėju, kad kontrakto su tavimi geistų garsiausi Europos ar net pasaulio klubai? Ko reikia, kad tave kviestų į šalies rinktinę, Lietuvai atstovaujančią net Olimpiadoje? Kaip ruošiamasi būsimoms kovoms Lenkijoje? Būtent tokius klausimus jauniesiems sportininkams magėjo pažerti Lietuvos krepšinio elitui. Tarp rimtų vyrų mezgėsi rimtas pokalbis.

Simas – blogas pavyzdys

„Sveiki, vyrai. Simas. Rimas“, - spausdami Š.Marčiulionio akademijos auklėtiniams rankas draugiškai šypsojosi S.Jasaitis ir R.Kurtinaitis. „Nagi, kur šypsena?“ – švelniai patempęs ausį vienam iš berniukų pasiteiravo Kurtis. Jis žino - prieš fotoobjektyvus reikia pasitempti.

Užteko menko pusvalandžio, kad kelią į tikrąjį krepšinį tik pradedantys vaikai pajustų R.Kurtinaičio charizmą. Lietuvos rinktinės trenerio asistento humoras pripildė visą „Čili kaimo“ salę, kurioje vyko jaunosios ir vyresniosios krepšininkų kartų susitikimas – „Čili“ tinklas remia ne tik 1997 metais gimusių Š.Marčiulionio akademijos auklėtinius, bet ir Europos čempionatui intensyviai besiruošiančią Lietuvos vyrų rinktinę.

Nors jaunieji krepšininkai į priešais juos stovintį S.Jasaitį žvelgė gerokai atkraginę galvas, jokios psichologinės įtampos, nepatogumo ar atskirties nebuvo justi. Simas – savas. Kažkada jis irgi mėtė kamuolį į Š.Marčiulionio akademijos salės krepšį.

„Aršiausios kovos vykdavo tarp mūsų ir „saboniukų“ – su jais dažniausiai susitikdavome finaluose. Tačiau mes juos nugalėdavome“, - su berniukais prisiminimais dalijosi S.Jasaitis. Lengvojo krašto puolėjas prisipažino, kad jo paties kelias į krepšinį buvo vingiuotas.

„Žaidžiau ir tenisą, ir futbolą, o prie krepšinio lenkė tėtis. O aš dažniausiai norėdavau žaisti kieme. Džiaugiuosi, kad treneris sugrąžino mane į aikštelę“, - pasakojo Simas.

„Tai blogas pavyzdys“, - užakcentavo R.Kurtinaitis. Geras krepšininkas turi ne tinginiauti, o dirbti, liedamas prakaitą krepšinio treniruotėse.

Trenerio dalia sunkesnė

„Kur geriausia žaisti?“ – S.Jasaičio klausė vaikai. „Geriausia būtų namie, Vilniuje, bet treneris neleidžia“, - mestelėjęs akį į R.Kurtinaitį sakė Simas.

„Jei gerai žaisi, galbūt kitais metais pakviesime“, - juokais atitarė R.Kurtinaitis.

„Kas lengviau – būti žaidėju ar treneriu“, - berniukų žvilgsniai nukrypo į legendinį žalgirietį, dabar į pergales vedantį didžiausius Kauno komandos priešininkus - "Lietuvos ryto" krepšininkus.

„Treneriu būti sunkiau. Čia gali tik parodyti, kaip daryt, bet ne pats meti taškus. Štai, per kelis mėnesius pasiseka priversti Simą įmesti tuos tris taškus, - vėl lengvai pasišaipė iš šalia sėdinčio krepšininko. – Po kokių 30-ies metų man bus 50. Krepšininko karjerą baigiau 41-erių. Bet ne visi taip ilgai tempia, todėl žiūrėkite, kad man be traumų.“

„Ir mokykitės“, - pridūrė Simas. Jaunųjų krepšininkų paklaustas, kas laimės šių metų Europos krepšinio čempionatą, jis nesikuklino: „Manome, kad mes laimėsime.“

„Atvažiuoja 12-a komandų, o auksas tik vienas. Nesuprantu, ko kitiems ten važiuoti“, - vėl humoro jausmą demonstravo R.Kurtinaitis.

O.Pikul vardo garsiai neminėjo

„Kaip ruošiatės mačui su ispanais?“ – teiravosi vaikai. „Pradžioje labiau ruošiamės ne ispanams, o turkams“, - surimtėjęs paaiškino vienas iš rinktinės strategų.  

Susitikimo laikas išseko – 19.30 val. Simo laukė treniruotė. Jam išėjus jaunieji krepšininkai pakikeno taip ir nepaklausę, ar jis tikrai susidėjo su dainininke Oksana Pikul.

„Tai turbūt tik paparacų išsigalvojimas“, - nerimtą šneką nukirto vienas iš jaunųjų krepšininkų komandos narių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių