Kaip spaudos konferencijoje popiežiaus vizitui pristatyti sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Šventasis Tėvas melsis Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje įrengtoje vyskupų kameroje ir keliose kitose patalpose, kur buvo vykdomos egzekucijos prieš sistemai neįtinkančius žmones.

„Čia buvo kalintas ir kankintas sovietmečiu prieš bažnyčios persekiojimą pasisakęs vyskupas Vincentas Borisevičius, palaimintuoju paskelbtas vyskupas Teofilius Matulionis, arkivyskupo Mečislovas Reinys, vyskupas Pranciškus Ramanauskas“, - priminė arkivyskupas G. Grušas.

Gyvas persekiojimų dėl tikėjimo liudytojas, Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjas, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, ilgus mėnesius KGB kalėjime tardytas 1983 metais, taip pat vienas iš Lietuvos laisvės lygos įkūrėjų pranciškonas kunigas Julius Sasnauskas.

Kun. J. Sasnauskas, vos sulaukęs 21 metų, buvo nuteistas pusantrų metų laisvės atėmimo bausme, papildomai skiriant penkerius metus tremties, iš pradžių kalintas KGB kalėjime Vilniuje, vėliau ištremtas į Tomsko sritį. Iš tremties paleistas tik 1986-ųjų birželį. Ir tai tik keli iš pavyzdžių, kaip buvo persekiojami sistemai neįtinkantys dvasininkai ir pasauliečiai sovietmečiu.

Iš eksponuojamų daugiau kaip 20 kalėjimo kamerų popiežius Pranciškus apsilankys trijose: 9-oje, 11-oje ir šaudymo kameroje.

9-oji kamera pasirinkta pagerbti monsinjorą Alfonsą Svarinską - 5 kartus teistą, 3 kartus kalintą, lageriuose praleidusį daugiau kaip 20 metų. KGB savo bylose jam buvo suteikusi slapyvardį „Nepataisomas“.

1988 m. liepą kun. A. Svarinskas į laisvę paleistas po asmeninio JAV prezidento Ronaldo Reigano prašymo. Kun. A. Svarinską 11 kartų buvo priėmęs šventasis popiežius Jonas Paulius II.

11 kameroje popiežius Pranciškus uždegs žvakę savo dovanotoje žvakidėje, taip paminėdamas KGB kalėjime kankintų keturių Lietuvos vyskupų atminimą: palaimintojo arkivyskupo T. Matulionio, du kartus kalinto sovietų Rusijoje, vėliau, 1948 m., okupuotoje Lietuvoje nuteisto dar 10 metų lagerio, o pernai už viso gyvenimo kankinystę paskelbto palaimintuoju; Telšių vyskupo V. Borisevičiaus, 1946 m. sušaudyto čia, Vilniaus KGB kalėjime; buvusio užsienio reikalų ministro, arkivyskupo M. Reinio, 1953 m. mirusio Vladimiro kalėjime; Telšių vyskupo P. Ramanausko, 1947 m. nuteisto 10 metų lagerio.

Išvakarėse dovanota popiežiaus žvakidė bus pritvirtinta tarp palaimintojo Teofiliaus Matulionio ir vysk. Vincento Borisevičiaus fotografijų.

Popiežiaus apsilankymas šaudymo kameroje nebus filmuojamas, į egzekucijų vykdymo vietą Šventąjį Tėvą lydės tik arkivyskupas G. Grušas. Paskutinės žemiško gyvenimo akimirkos krikščionių religijoje laikomos labai svarbiu ir asmenišku momentu, todėl šioje kameroje sudaromos sąlygos ypatingam popiežiaus susikaupimui.

Vilniaus KGB kalėjimo šaudymo kameroje buvo nužudyta daugiau kaip tūkstantis žmonių, tarp jų vyskupas Vincentas Borisevičius (nušautas), kunigas Pranas Gustaitis (užmuštas aštriu daiktu), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Maždaug pusvalandžio trukmės ekskursijoje po buvusį KGB kalėjimą Šventąjį Tėvą lydės dabartinis Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas G. Grušas ir buvęs šio kalėjimo kalinys, arkivyskupas S. Tamkevičius.

Šventojo Tėvo apsilankymą buvusiame KGB kalėjime filmuos LRT televizija, šie vaizdai tiesiogiai bus perduodami visam pasauliui.

Popiežius išeis per muziejaus kiemą, kuriame eksponuojama paroda, skirta palaimintajam arkivyskupui T. Matulioniui.

ELTA primena, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui priklausantis muziejus yra vienas labiausiai lankomų Lietuvoje: per metus čia atvyksta apie 100 tūkst. lankytojų, vasarą apie 90 nuošimčių lankytojų sudaro užsieniečiai.

Pastatui, kuriame įkurtas muziejus, daugiau nei 100 metų, jo istorija atspindi kruviną ir tragišką paskutinio šimtmečio Lietuvos istoriją.

XIX amžiaus pabaigoje, Rusijai ištrynus okupuotą Lietuvą iš žemėlapio, pastatas buvo statomas kaip Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos teismo rūmai. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915-1918 m., čia veikė vokiečių okupacinės valdžios įstaigos. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pastate trumpam įsikūrė Lietuvos kariuomenės savanorių šaukimo punktas, bet po kelių mėnesių Vilnių okupavus bolševikinei Rusijai pastate jau šeimininkavo bolševikinės vyriausybės komisarai ir revoliucinis tribunolas. 1920 m. Vilnių užėmus Lenkijai iki 1939 m. čia veikė lenkų valdžios Vilniaus vaivadijos teismai.

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, teismo rūmų pastate prasidėjo juodžiausias laikotarpis - įsikūrė sovietų represinės institucijos, pastato pusrūsyje įrengtas kalėjimas, tardymo izoliatoriai. Iš čia buvo organizuojamos masinės represijos - suimami, žudomi, tremiami piliečiai. Per Antrąjį pasaulinį karą vokiečiams čia įkūrė slaptosios saugumo policijos (gestapo) ir SD būstinę, kalėjimą. Trečią kartą sovietams užėmus Vilnių į pastatą vėl grįžo sovietų represinis KGB (NKGB, MGB) padalinys ir vidaus kalėjimas.

Išvykęs iš muziejaus popiežius aplankys šalia esantį paminklą sovietinės okupacijos aukoms atminti ir kartu su Lukiškių aikštėje susirinkusiais žmonėmis melsis už kalėjusius ir žuvusius dėl Lietuvos laisvės. Šis lauko riedulių paminklas pastatytas ir pašventintas 1994 m. birželio 14-ąją, minint Gedulo ir vilties dieną Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pastangomis. Lauko akmenis paminklo statybai iš visos Lietuvos suvežė politiniai kaliniai ir tremtiniai.