Pirmadienį portalo forume viešėjusi kandidatė į UNESCO generalinio direktoriaus postą Ina Marčiulionytė tikina, kad nei UNESCO, nei šalies valdžia brangaus šaliai paveldo neišgelbės, jei prie jo apsaugos neprisidės valstybės gyventojai.

„Linkiu, kad visi suprastume, kad nei UNESCO, nei vyriausybė paveldo neiišsaugos, jei prie to neprisidėsime mes visi“, - svetainės forume kalbėjo ambasadorė.

Savo šansus vertina neblogai

Baltijos šalių kandidatė į UNESCO vadovo postą taip pat tvirtino, kad tapusi šios organizacijos vadove, siektų, jog daugiau pinigų būtų skiriama šios organizacijos programoms, o ne jų administravimui.

„Šiai organizacijai dar reikia daug nuveikti, kad ji taptų mažiau biurokratine, efektyvesne ir greičiau reaguojanti į šios dienos iššūkius. Vienas iš pagrindinių dalykų, ką aš norėčiau pakeisti, - tai skirti daugiau pinigų programoms, o ne jų administravimui. UNESCO galėtų nuveikti daugiau, jeigu galėtų geriau pristatyti pasauliui tai, ką ji yra padariusi, būtų labiau matoma ir neišbarstytų savo pastangų smulkiems projektams“, - kalbėjo ambasadorė I.Marčiulionytė.

Ji taip pat tvirtino mananti, kad jos šansai tapti UNESCO vadove yra gana realūs. Tiesa, ambasadorė neatskleidė, kokios dar šalys be Latvijos ir Estijos remia jos kandidatūrą.

„Mūsų šansai nėra blogi - dabar žinome galutinį kandidatų sąrašą ir mūsų stiprioji pusė yra kompetencija, aiški programa ir organizacijos, kurią norėtume matyti, vizija. Remiančias valstybes atskleisti yra per anksti", - sakė ambasadorė.

Lobizmu žada neužsiimti

Portalo lankytojo paklausta, ar tapusi UNESCO generaline direktore, užsiimtų lobistine veikla ir siektų, kad Pažaislio vienuolynas būtų įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, I.Marčiulionytė tokią galimą savo veiklos kryptį atmetė.

„Vienas Pažaislio vienuolynas būti įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą turi labai mažai šansų, nes vienuolynų pasaulio paveldo sąrašuose yra labai daug - ir gražių, ir vertingų, o buvo kalbėta apie bandymus rengti bendrą nominaciją su lenkais, kurie turi kelis tokio tipo vienuolynus. Generalinis direktorius negali „lobinti" savo šalies naudai, be to, aš per daug gerai žinau reikalavimus, kad galėčiau teikti neteisingus pažadus“, - nuo lobistinės veiklos ateityje atsiribojo Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO.

Sektinas prancūzų pavyzdys

Ambasadorė tvirtino, kad lietuviams reikėtų pasimokyti iš prancūzų, kaip saugoti paveldą. „Jie turi tikrai labai senas tradicijas. Autentikos atkūrimas jiems paprastai yra lengvai suvokiamas dalykas, tačiau naujai įsigiję pastatatus, atvažiavę nauji savininkai iš kitų šalių ne visada paiso reikalavimų - apie tai teko skaityti spaudoje - tada prasideda bylos“, - apie svetur kylančias problemas, susijusias su paveldo apsauga, pasakojo kandidatė į UNESCO vadovo postą.

Įsigijantiems pastatus saugomoje teritorijoje I.Marčiulionytė turėjo keletą patarimų. „Reikia žiūrėti, kurioje vietoje yra pastatas ir kokie jam taikomi reikalavimai. Manau, svarbiausia, kad žmogus prieš įsigydamas pastatą saugomoje teritorijoje būtų supažindintas su pastato apsaugai keliamais reikalavimais ir tada jis turėtų teisę rinktis. Nes pastatas turi ne tik papildomą vertę, bet ir įpareigoja. Svarbu, kad žmogus reikalavimus žinotų, jei tai yra paveldinis objektas“, - savo poziciją dėstė ambasadorė.

Baltijos šalių kandidatė

Portalas primena, kad Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė I.Marčiulionytė yra paskelbta Baltijos šalių kandidate į šios organizacijos generalinio direktoriaus postą 2009-2013 metų kadencijai.

I.Marčiulionytė šioje organizacijoje atstovauja Lietuvai jau 5 metus. 2004 m. ji buvo išrinkta į Pasaulio paveldo komitetą, o 2005-2006 m. šiam komitetui pirmininkavo. Šiuo metu ji taip pat yra UNESCO Vykdomosios tarybos vicepirmininkė.