Lenkų nacionalistų organizacija „Marsz Niepodleglosci“ (liet. Nepriklausomybės žygis) teigia, kad kovo 17 dieną, kuomet Vilniuje įvyks Lietuvos lenkų protesto akcija, į Lietuvos sostinę atvyks vienas autobusas.

Organizacijos interneto svetainėje niepodlegli.net lenkų ir lietuvių kalbomis paskelbtame pranešime taip pat teigiama, jog lietuviai yra laikomi broliška tauta, o kaimyniniai santykiai turėtų remtis pagarbą tautinei tapatybei.

„Išvykos tikslas - visų pirma susipažinimas su Lietuvos sostine, jos paveldu bei Aušros Vartų šventovės aplankymas. Taip pat norime susitikti su vietos lenkais, kurie tą dieną rengia mitingą mokyklų sistemai ginti. Asociacija “Marsz Niepodleglosci„ organizuoja išvyką vienu autobusu iš Varšuvos“, - teigiama šios organizacijos interneto svetainėje

Pranešime teigiama, jog nėra duomenų apie kitas organizuotas grupes, kurios kovo 17 dieną važiuotų į Vilnių. Pasak šios organizacijos, į Vilnių vyks daugiausia jauni žmonės - moksleiviai, studentai, šeimos.
„Tikime, jog Lietuva ir Lenkija yra šalys, kurias turėtų vienyti draugystė ir partnerystė. Lietuvius traktuojame kaip brolius, su kuriais mus sieja ilgaamžė bendra, šlovinga istorija. Manome, jog mūsų gera kaimyniniai santykiai turėtų remtis bendromis vertybėmis, pagarba kiekvienos tautos tapatybei, o taip pat lietuvių Lenkijoje ir lenkų Lietuvoje tautinių mažumų teisėmis“, - sakoma pranešime.

Ši organizacija Lenkijos nepriklausomybės dienos proga pernai rengė „Nepriklausomybės žygį“.
Pernai lapkričio 11 dieną Varšuvoje įvykusioje demonstracijoje dalyvavo apie 10 žmonių. Renginį lydėjo masiniai neramumai, per susirėmimus su policija, kuri panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, nukentėjo apie 25 žmonės, tarp jų 9 policininkai. Riaušių metu buvo deginami automobiliai, daužomos parduotuvių vitrinos, manoma, kad jas sukėlė futbolo chuliganai.

Į Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetą susibūrę lenkų tautinių mažumų atstovai yra paskelbę kovo 17 dieną rengsiantys protesto eitynes nuo Seimo link Vyriausybės bei mitingą, kuriame bus reikalaujama atsisakyti vienodų brandos egzaminų.

Beveik prieš metus Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose, numatant daugiau pamokų lietuvių kalba, o taip pat nuo 2013 metų suvienodinant lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis.

Tačiau lenkų tautinė mažuma prieštarauja reikalauja, kad būtų grąžinta senajame įstatyme nustatyta ligšiol galiojusi tvarka, kuomet egzaminų sesijoje valstybinės ir gimtosios lietuvių kalbos egzaminų užduotys skiriasi.

Lietuvos Vyriausybė teigia, kad jos pasirinktas modelis yra vienas iš nuosaikiausių Europoje ir pažymi, kad kitose šalyse, įskaitant Lenkiją, galioja panašios nuostatos dėl vienodo egzamino ir dalykų dėstymo valstybine kalba.