Gynybinius pylimus siūloma pritaikyti parkui

Gričiupio seniūnijoje, pylimais ir grioviais pažymėtame beveik 8 ha Kauno tvirtovės įtvirtinimų ruože, siūloma įkurti poilsio parką su pėsčiųjų ir dviračių takais.

Medžiais ir krūmais apaugęs sklypas tarp K.Baršausko bei M. ir V.Biržiškų gatvių yra pripažintas nekilnojamojo kultūros paveldo vertybe, nes tai – Kauno tvirtovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtvirtinimo redutas. Neseniai patvirtintas šio objekto apsaugos specialusis planas.

XIX a. pabaigoje įrengtas redutas buvo sudėtinė ir neatsiejama Nemuno dešiniojo kranto centrinio įtvirtinimo dalis. Tai sudėtinga pylimų ir griovių sistema.

Ilgainiui teritoriją urbanizuojant, centrinis įtvirtinimas sunaikintas. Iki šių dienų išliko tik nedaug apardytas redutas. Kultūros paveldo specialistų teigimu, jis reikšmingas istoriniu požiūriu: tai vienintelė išlikusi buvusių karinių inžinerinių įtvirtinimų komplekso žymė.

Išsaugant šią vertybę, valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ parengtame specialiajame plane leidžiama čia įrengti parką miestiečių reikmėms. Šiuo metu reduto teritorija apleista, apaugusi medžiais ir krūmais, gynybinę funkciją liudijantis reljefas kinta veikiamas erozijos.

Čia yra keletas paminklų ir kryžius, tačiau lankytojams nėra saugu. Teritorija neapšviesta, vasarą čia žaliuoja Sosnovskio barščių plantacijos, matyti besimėtančios automobilių padangos, kitos šiukšlės.

Aplinkui reduto teritoriją nesiliauja statybos. Be to, Bendrajame plane numatyta, kad pratęsiant Studentų gatvę iki K.Baršausko bei M. ir V.Biržiškų gatvių, naujoji gatvė atsidurs reduto teritorijoje. Todėl specialiajame plane siūloma keisti šios gatvės vietą, atitraukiant ją nuo saugomos teritorijos atitinkamu atstumu. Kad nebūtų pažeistos reduto vertingosios savybės – gynybiniai grioviai ir pylimai, tai pat atitinkamai turi būti planuojami vieno detaliojo plano sprendiniai.

Tvarkant kultūros vertybe laikomą 7,8 ha teritoriją, draudžiama ją užstatyti. Leidžiama kirsti medžius ir krūmus, paliekant vertingus pavienius medžius ar nedideles jų grupes.

Redute taip pat galimi maži architektūros statiniai, informaciniai ženklai, pėsčiųjų ir dviračių takai, apžvalgos aikštelės, tačiau šie turėtų būti iš gruntinės arba medinės dangos.

Gynybiniuose grioviuose susitelkęs vanduo, manoma, galėtų būti paliekamas, tačiau reduto šlaitai turi būti tvarkomi ir stiprinami apsaugant nuo tolesnės erozijos. Siūloma įrengti apšvietimą naudojant „paslėptus“ šviestuvus, įrengti aikšteles lankytojų transportui.

Reduto teritorijos savininkas ir naudotojas visą laiką buvo Kauno miestas, tad toliau jį tvarkyti yra miesto reikalas.


Radeta Savickienė:

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja

Žaliųjų erdvių, parkų, skverų žmonės nori. Kaune labai didelę dalį želdynų užima parkai, kurių statusas – valstybinis miškas. Valstybinių miškų Kaune – daugiau kaip 2 tūkst. hektarų. Dar nemažai yra žaliųjų jungčių, pavyzdžiui, apaugusių šlaitų. Teritorijos, kurios pripažintos parkais, turi būti atitinkamai prižiūrimos. Jei atsirastų dar viena erdvė poilsiui – mes tikrai už. Miesto biudžetas jau suplanuotas, todėl šiais metais pinigai naujam parkui nenumatyti. Šiemet būtų galima parengti reikalingus dokumentus. Tačiau visų pirma miesto taryba turi nuspręsti, kad tokio parko reikia. Jam įrengti galima panaudoti ne tik miesto, bet ir ES lėšas.


Kauno tvirtovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtvirtinimo redutas

Reduto paskirtis – artilerijos ugnimi dengti rytinio fronto dešinįjį flangą. Jis numatytas naudoti tik karo atveju. Jame nebuvo stacionarios ginkluotės ir kareivinių. Reduto ginkluotė – 7 lengvi lauko artilerijos pabūklai, juos aptarnavo 46 artileristai. Koviniai šlaitai ir fosa apjuosė uždarą kiemą. Po Pirmojo pasaulinio karo visas centrinis įtvirtinimas, taip pat ir redutas, buvo apleistas ir nebenaudojamas. Pylimai buvo nukasinėjami, fosos užverčiamos žemėmis. Įtvirtinimo teritorija buvo suskirstyta sklypais, nepaliestas liko tik pirmasis redutas ir šaudmenų sandėlis, priklausęs VI fortui. Didžiausios statybos aplink redutą prasidėjo 1957–1963 m. Išaugo naujas mikrorajonas daugiabučių ir visuomeninės paskirties pastatų. Kiek vėliau įrengtas „Žalgirio“ draugijos stadionas, kuris taip pat jau užstatytas. Be to, teritorijoje tarp centrinio įtvirtinimo ir šaudmenų sandėlio buvo įkurti kolektyviniai sodai. Reduto teritorijoje yra pastatyti trys paminklai ir kryžius. Paminklai skirti vokiečių karo belaisviams, nužudytiems Lietuvos komunistų partijos veikėjams ir Suvalkijos valstiečių streiko dalyviams.


Šiame straipsnyje: Kauno tvirtovėpaveldas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kestas

Kestas portretas
griauti ta nenusisekusi okupnatu bruda reikia,nera jame jokios istorijos,palikt IX forta kaip muzieju ir pavyzdi o visus kitus ziurkynus sluot ...

algis

algis portretas
..gal galima suprojektuoti automobilių daugiaaukštes stovėjimo aikšteles,kiemuose kritinė padėtis,niokojami žali plotai,vaikai ,senyvo amžiaus žmonės turi gyventi, matyti -ilsėtis nesveikoje aplinkoje...savivaldybės klerkai tiek metų vis svarsto-pilsto.....

Mintis

Mintis portretas
Tiesiog puiki mintis!. Vietų pasivaikščiojimui, sportavimui gryname ore labai trūksta. Nepamirkite įrengti ten ir sporto aikštelių. Tegu savivaldybė didina gyvenimo mieste mokesčius, tačiau juos naudoja statyti naujas mašinų aikšteles, įrengti parkus; senąją daugiabučių rajonų infrastruktūrą reikia naujai pritaikyti dabartiniams gyvenimo mieste poreikiams ir svarbiausia nuolat prižiūrėti! Ir Europiniai pinigai priežiūrai nebegali būti naudojami. Tik gyventojams reikia burtis į bendruomenes, bendruomenėms į asociacijas ir išsakyti pageidavimus ir popieriuje, ir visuomeninėse akcijose. Kitaip nei anūkai nesulauks švaresnio ir tvarkingesnio miesto.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių