Guggenheimo konkurentui vietos nėra (Š. Biručio komentaras)

Dar vienas pavyzdys, kaip geriems norams ir darbams kelią pastoja biurokratija. Savivaldybei uždelsus parengti detalųjį žemės sklypo planą, Vilnius neteko brangios dovanos – Modernaus meno centro.

Memorandumą pamiršo

Kitų metų pabaigoje Vilniuje prie Baltojo tilto turėjusio išnirti Modernaus meno centro nebus. Savivaldybės teigimu, dėl to kalti patys muziejaus iniciatoriai – 20 mln. litų į jį pasiryžę investuoti verslininkai Viktoras ir Danguolė Butkai, nes ilgai nepateikė tinkamai parengtų projektinių pasiūlymų.

Bet grįžkime šiek tiek į praeitį. Prieš daugiau kaip pustrečių metų – 2011-ųjų pavasarį – Vilniaus miesto savivaldybėje su VšĮ Modernaus meno centru buvo pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas. T. y. aktas, patvirtinantis, jog abi pusės stengsis, kad muziejus atsirastų laiku, – kaip buvo numatyta, 2014-ųjų pabaigoje. Meno centro kūrimo bendradarbiavimo memorandumas buvo pasirašytas, kai sostinei vadovavo konservatorius Raimundas Alekna, priminsime, kad jis entuziastingai palaikė muziejaus statymo idėją.

Prieš trejus metus, 2010-ųjų gruodį, Lietuvos architektų sąjunga ir VšĮ Modernaus meno centras paskelbė muziejaus pastato architektūrinės idėjos konkursą. Jį laimėjo grupė "a01 architektai".

Tačiau pasikeitus miesto valdžiai – 2011 m. vasarą – grupės darbas pradėjo kelti abejonių savivaldybei. Miesto plėtros departamentui vadovaujantis Artūras Blotnys teigė, kad meno centro projektas stilistiškai panašus į Zahos Hadid Guggenheimo-Ermitažo muziejaus projektą. Tiesa, tuometis savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis nebuvo linkęs su tuo sutikti.

Laiku neparengė plano

Svarstymai, kalbos, diskusijos ir planai kritinį tašką pasiekė praėjusiais metais. Spauda pradėjo mirgėti straipsniais, kad meno centro gali ir nebūti. Buvęs biotechnologijų bendrovės "Fermentas" valdybos pirmininkas profesorius V.Butkus prabilo apie tai, kad savivaldybė nesilaiko pasirašyto memorandumo.

Jame buvo akcentuojami teisiniai žemės sklypo darbai – projektavimo ir statybos darbų terminai, sklypo skyrimo, detaliojo plano patvirtinimo sąlygos. Detalųjį žemės sklypo planą savivaldybė turėjo parengti iki 2012 m. gegužės. Tačiau nei iki tol, nei iki metų galo to plano nebuvo. Jis buvo patvirtintas tik šių metų gegužę.

"Teritorijos tarp Neries upės, Geležinio Vilko gatvės, Konstitucijos prospekto ir numatomo Mečetės gatvės tęsinio detalusis planas patvirtintas 2013 m. gegužės 8 d. miesto tarybos sprendimu. Detaliojo plano patvirtinimas užtruko, nes labai ilgai buvo neįmanoma susitarti su šalia esančių sklypų, patenkančių į detaliojo plano ribas, žemės savininkais. Minėti žemės sklypai planuojant buvo įkeisti bankui, planavimo klausimus reikėjo derinti ir su bankroto administratoriumi", – savivaldybės vėlavimą, bandant patvirtinti detalųjį planą, teisino Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė ir pridūrė, kad savivaldybė įvykdė visus savo įsipareigojimus.

Planuoja naują projektą

Tačiau jau praėjusiais metais Butkai savivaldybei nusiuntė raštą, kad memorandumo nuostatos jų nebesaisto ir kad jie pasilieka teisę įgyvendinti šį projektą sau priimtinu būdu. Jau tada profesorius V.Butkus užsiminė, kad, atsižvelgiant į bendradarbiavimo su savivaldybe turinį, gali būti, jog muziejaus steigėjai jam ieškos kitų alternatyvų.

Ar tikrai rado, teigti negalime, bet kad kuriami planai, patvirtino ir pats V.Butkus. Viena aišku tikrai – Modernaus meno centro planuotoje teritorijoje Neries dešiniajame krante tikrai nebus.
"Atsakingai pareiškiu, kad ten tikrai nieko nebus. Tas projektas su savivaldybe toje teritorijoje yra jau galutinai nubrauktas, o kitas dar tik planuojamas, todėl kol kas nenoriu nieko viešai skelbti ir tais planais dalytis", – "Vilniaus dienai" sakė profesorius V.Butkus.

Tiesa, reikia paminėti, kad net ir nebegaliojant memorandumui savivaldybė tvirtina, jog palaiko tokio projekto idėją.

"Miesto savivaldybė palaiko šį projektą ir jo iniciatorius, mano, kad jis reikalingas Vilniui, ir nagrinėja įvairias galimybes", – plačiau neaiškindama teigė Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja R.Matonienė.

Visas muziejaus projektas turėjo atsieiti apie 30 mln. litų. Du trečdalius šios sumos – 20 mln. litų – buvo pasiryžę skirti patys Butkai, likusi dalis – ES struktūrinių fondų lėšos. Buvo skaičiuojama, kad kasmet šiam muziejui išlaikyti savivaldybė būtų turėjusi skirti iki 1 mln. litų.

V.Butkus teigė, kad jų planuota investuoti suma lieka nepakitusi, o daugiau ar mažiau investicijų reikės, pasak jo, paaiškės, kai bus aiški naujo projekto apimtis.

Kolekcijoje – 3,5 tūkst. darbų

Butkų sukaupta privati meno kolekcija yra Lietuvos menininkų tapybos, skulptūros, fotografijos darbai nuo 1960 m. iki šių dienų. Šiuo metu, V.Butkaus teigimu, yra surinkta apie 3,5 tūkst. darbų, kuriems jau išleista 10 mln. litų.

"Kalbant apie eksponatus, ši dalis kaip tik intensyviausiai vyksta. Dailininkų darbai yra intensyviai kolekcionuojami ir formuojamas muziejaus fondas. Mano manymu, tai – svarbiausia muziejaus dalis. Nes visa kita yra tik sienos. Dabar vyksta darbas su kolekcija: menotyrininkai ją tyrinėja, aprašinėja, restauruoja, rėmina ir pan. Ta dalis nėra viešai matoma, bet ji ir neturi būti viešai matoma. Žmonės labiau domisi pastatu, bet projekte svarbiausias ne pastatas, o surinkti ir išlaikyti vientisą kolekciją", – tvirtino profesorius V.Butkus ir pridūrė, kad besidomintys moderniuoju menu visus surinktus darbus gali pamatyti internete adresu www.mmcentras.lt.

Neries krantinėje planuotam muziejui buvo numatytas 6 tūkst. kv. metrų plotas prie Nacionalinės dailės galerijos. Pastate turėjo būti 2 tūkst. kv. metrų salė nuolatinei vaizduojamojo meno ekspozicijai ir 1 tūkst. kv. metrų ploto salė keičiamoms parodoms. Jame būtų vykę edukaciniai, kiti kultūros renginiai.

Kur įsikurs naujasis Modernaus meno centras, ir ar tikrai Vilniuje, kol kas neaišku. Iš planų nenorinčio atskleisti V.Butkaus pavyko išpešti tik tai, kad jis turėtų atsirasti 2015 m. pabaigoje.


Į „Vilniaus dienos“ publikaciją sureagavo ir Seimas – per Vyriausybės valandą Liberalų sąjūdžio atstovas Remigijus Šimašius kultūros ministrui mestelėjo klausimą, ar šis ketina imtis kažkokių priemonių, kad privatūs filantropai gautų galimybę Vilniui dovanoti unikalią kolekciją.

„Man pasakėte naujieną. Aš visada už privačios ir viešosios partnerystės projektus, todėl mes ieškome galimybių, apie tai kalbama, matyt, grįšime diskutuoti ir čia apie mecenavimo įstatymą. Tikrai esu už, kad tokie projektai būtų ir kad atsirastų meno vertybės, kurių valstybė neįstengtų įpirtki pati, o pastačius vieną ar kitą objektą juos būtų galima gauti“, - sakė Š.Birutis, tačiau ar imsis konkrečių veiksmų kalbantis su Vilniaus savivaldybe, neatsakė.


Guggenheimo-Ermitažo muziejus

2003-iųjų rudenį dabartinio ir tuomečio mero Artūro Zuoko pradėta gvildenti Guggenheimo, vėliau ir Guggenheimo-Ermitažo muziejaus idėja taip ir liko tik idėja. 2007 m. į Vilnių buvo pakviesti trys pasaulinio garso architektai: Z.Hadid, Massimiliano Fuksas ir Danielis Libeskindas, užsakyti pirminiai projektiniai pasiūlymai. Numatytas projekto biudžetas buvo apie 300 mln. litų. Jį planuota finansuoti iš valstybės biudžeto. Tačiau muziejaus projektas sulaukė prieštaringų atgarsių visuomenėje. Ir nors 2008 m. balandį sudaryta komisija išrinko projektą nugalėtoją (architektės Z.Hadid), o Lietuvos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje buvo pritarta įkurti muziejų Vilniuje, jo statybos taip ir neprasidėjo. 2009 m. sausį tuometis miesto meras Juozas Imbrasas ir savivaldybės taryba atmetė teritorijos greta Baltojo tilto koncepciją su anksčiau siūlytu Guggenheimo-Ermitažo muziejumi ir Jono Meko vizualiųjų menų galerija.

Nepaisant to, šis klausimas liko atviras iki pat 2013-ųjų. Tačiau šių metų pavasarį sostinės vicemeras Jaroslavas Kaminskis pareiškė, kad tokiems pirkiniams kaip šio muziejaus koncepcinis architektūrinis projektas ir techninio projekto parengimo bei projekto vykdymo priežiūros paslaugos lėšų nėra ir nenumatyta. Todėl toks pirkinys galimas nebent ateityje pasinaudojant ES parama.

Paprašytas patikslinti, ar niekas per pastarąjį pusmetį šio muziejaus klausimu nepasikeitė, visad ne itin malonus vicemeras tepasakė: "Viskas šiuo klausimu jau buvo pasakyta pavasarį, daugiau naujienų nėra", ir numetė ragelį.

Daugiau kaip milijardo litų skolose skęstanti savivaldybė beveik dešimtmetį puoselėjo viltį Vilniuje pastatyti šimtus milijonų litų kainuojantį projektą. Kad nesugebėjo, nieko keista. Tačiau nuostabą išties kelia negebėjimas priimti didelės verslininkų Butkų dovanos – Modernaus meno centro.



NAUJAUSI KOMENTARAI

MP25

MP25 portretas
koks ten guggenhaimas, vot kad tranvajus ar metro,o gal aerouostas su 10 boingu.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių