„Visa situacija yra kontroliuojama, viskas stebima, yra įdiegti detektoriai, kurie matuoja kiekvieną pokytį kalne, ir tikrai visa tai bus suvaldyta. O po prevencinių darbų, kai mes sustabdysime visą kalno šliaužimą žemyn, tada prasidės esminiai darbai, kurie tvirtins kalną, prasidės ta tikroji gelbėjimo akcija. Iki 2018 metų pabaigos suplanuota, kada baigsis pagrindinė gelbėjimo akcija su Gedimino kalnu“, – antradienį sakė ministrė, besilankydama opozicinės Tėvynės sąjungo-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje.

Ji taip pat svarstė, kad ir po to Gedimino kalno tvirtinimo darbai neturėtų sustoti.

Dar gali būti nuošliaužų ir ne viena, tai įeina į tą planą. Situacija yra kontroliuojama.

„Bet darbai nesustos, akivaizdu, kad per daugelį metų susikaupusios problemos, o jų yra labai daug – ir ekspertų nebuvimas, ir sisteminio požiūrio nebuvimas sprendžiant kalno griūtį – manau, kad bus antras etapas, iš esmės pertvarkys tą kalną, kad daugiau taip neatsitiktų“, – sakė L.Ruokytė-Jonsson.

Ji tvirtino, kad Lietuvos simboliu laikomo kalno gelbėjimo plano vykdymą prižiūri iš Aplinkos, Kultūros ministerijų, sostinės savivaldybės ir Nacionalinio muziejaus atstovų sudaryta priežiūros grupė.

Pasak L.Ruokytės-Jonsson, dėl oro sąlygų dar gali būti keletas nuošliaužų Gedimino kalne, tačiau padėtis esą kontroliuojama.

„Dar gali būti nuošliaužų ir ne viena, tai įeina į tą planą. Situacija yra kontroliuojama“, – pabrėžė ministrė.

L.Ruokytė-Jonsson apgailestavo, kad Gedimino kalno priežiūra anksčiau buvo perduota Nacionaliniam muziejui, jo direktorė, pasak ministrės, nėra pajėgi tinkamai rūpintis šiuo piliakalniu. Anot jos, baigus tvarkyti Gedimino kalną, bus sprendžiama, kam jį perduoti.

„Gali būti ir Valdovų rūmai, gali būti galbūt ir Kultūros paveldo departamentas. Čia turėtų būti kelių institucijų bendras sprendimas, reikia konsensuso tuo klausimu. Vieni patys to klausimo nenuspręsime, reikia gerai pagalvoti, Aplinkos ministerija turi prisidėti“, – kalbėjo kultūros ministrė.

Antradienį ji dar negalėjo pasakyti, kada Gedimino kalnas bus atvertas lankytojams. Jame lankytis draudžiama nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos.

„Lankytojai turbūt galės eiti po pirmojo etapo, kai žinosime, kad jau yra saugu, kai suderinsime su tam tikromis saugos institucijomis, kad tikrai saugus kalnas“, – tvirtino L.Ruokytė-Jonsson.

Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po pernai vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų, mažesnių nuošliaužų būta ir vėliau. Kultūros ministerija tvarkybos darbams pernai skyrė 300 tūkst. eurų, šiemet numato dar per 800 tūkst. eurų.

Nacionalinio muziejaus teigimu, periodiškai pastaraisiais dešimtmečiais atsirandančios nuošliaužos kyla dėl intensyvaus eismo, keltuvo, greta vykusių statybų - šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.