Meilės trikampio pagimdyta aistra ir neapykanta šeštadienį 17 val. liesis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos salėje. Vienos dalies Giovanni Verga spektaklio „Kaimo garbė“ aktoriais taps garbaus amžiaus senjorai, į publiką prabilsiantys... angliškai. Spektaklis – nemokamas.

Generalinė repeticija spektaklio premjeros išvakarėse nervinga. Ne viskas sklandu. Ir tie angliški žodžiai pina liežuvį. Būna, reikia berti frazes, vaidinimas juk turi tęstis, o tekstas – išgaruoja. Trauks jį velniai, pagalvoja Algirdas Sagatas ir dirsteli į rankoje slepiamą mažą paruoštuką.

„Nemoku angliškai, tik savo partiją išzubrinau. Bet jaudulys daro savo, užkrinta“, - pasiteisina.

„Man labiau pasisekė - vaidinu „bufetavą“. Žvelgiu į meniu lyg norėdama užeigos svečiui vyno pasiūlyti, o iš tikrųjų ten visas mano tekstas surašytas – tereikia perskaityti“, - mirktelėjusi gudrybę atskleidžia Donnos Nunzios vaidmenį spektaklyje atliekanti 76 metų Aleksandra Marcinkevičiūtė.

Į teatro trupę senjorus subūrė kalbų mokyklą „Jolingva“ turinti Jonė Čėsnaitė. Kasdienybę praskaidrinti sumaniusi moteris parašė projektą pagal ES Grundtvig programą, skirtą suaugusiųjų švietimui ir tęstiniam mokymuisi. Gavusi 15 tūkst. eurų (52 tūkst. litų) per teatrą ir muziką ji pensinio amžiaus vilniečius ėmėsi mokyti anglų kalbos.

2007 m. liepą prasidėjęs projektas šiemet jau baigiasi. Per tą laiką pastatyti du spektakliai. Šiandien senjorai į sceną kops paskutinį kartą: suvaidinę „Kaimo garbėje“, jie vėl išsiskirstys kas sau.

Iš viso projekte dalyvavo 25 senjorai. Vieniems laikui bėgant anglų kalba įsipykdavo, todėl juos keitė kiti. Tačiau išliko visą projektą ištvėrusių 11-os senjorų branduolys. Vyriausiajam – 82-eji.

Skirstytis po dviejų metų bičiulystės nesinori, tačiau liūdėti nėra kada. „Ateik šiandien į Trečiojo amžiaus universitetą – skaitysiu eiles“, - kolegę pasivedėjęs šalin kviečia Alfredas Naktinis. „Negaliu, aš į polikliniką“, - sulaukia mandagaus ne.

Užimti visi: groja ansambliuose, dainuoja chore, šoka. „Kad mes būdami jų amžiaus turėtume tiek energijos. Bet kad per pusmetį neišmokote žodžių, man nepatinka“, - juokais grūmodama su mokiniais atsisveikina J.Čėsnaitė.