G. Sodeika: ar viskas kas pasakyta apie VEKS yra tiesa?

Triukšmas dėl projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) lyg ir aprimo, bet ar viskas pasakyta ir ar tai, kas pasakyta, yra tiesa? Galiu teigti, kad paskutiniu metu išsakyta labai daug netiesos, išpilta labai daug purvo ne tik ant projekto, bet ir ant Lietuvos vardo. Patys savom rankom pasaulio akivaizdoje sumenkinom valstybės įvaizdį, sudarėme įspūdį, kad Lietuva – skandalistų šalis.

Netoks buvo projekto tikslas. Man labai keista, kodėl tuo metu, kai beveik visose žiniasklaidos priemonėse virė karštos diskusijos dėl VEKS veiklos ir projektams skirto finansavimo, buvo kalbinami visi, išskyrus mane, buvusį vieną iš Kultūros ministerijos vadovų. Kai kurių žurnalistų darytus interviu su manimi, tikrai negaliu pavadinti man suteikta teise išsakyti savo poziciją. Daugeliu atveju žiniasklaida tendencingai pateikdavo informaciją – man kyla įtarimų, kad kai kuriais atvejais faktai buvo atrenkami selektyviai. Nutylint tai, kas tuo metu nenaudinga vienai ar kitai suinteresuotai grupei.

Skaudu matyti, kaip interesų grupės, kovodamos dėl projektui skiriamų pinigų, priešina visuomenę, nuteikia žmones prieš VEKS įgyvendinamus projektus, žemina šalies autoritetą. Turiu pripažinti, kad egzistavo skirtingi VEKS steigėjų – Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės – požiūriai į kultūrą, skirtingai buvo suvokiami projektai ir jų valdymas. Trūko ryškios asmenybės, kuri būtų galėjusi prisiimti bent jau moralinio projekto globėjo vaidmenį. Be to, buvo nuolat bandoma įrodinėti, kad vienas renginys svarbesnis už kitą, kad į VEKS programą reikia įtraukti būtent šį, o ne kitą projektą.

Savo žodžius pagrįsiu pavyzdžiais. Vienas ryškiausių – VEKS interneto svetainės kūrimas už 700 tūkst. litų. Net ne šios srities specialistas pasakytų, kad tai beprotiški pinigai. Kultūros ministerijoje surengėme pasitarimą su nepriklausomais ekspertais, aiškinomės, ar tikrai tokia pinigų suma reikalinga interneto svetainei kurti. Atsakymas buvo trumpas ir vienareikšmis – ne. Kaltinimai, kad VEKS interneto svetainės kūrimas mokesčių mokėtojams atsiėjo daugiau nei pusę milijono litų, kad Kultūros ministerija, atlikusi auditą, nesiėmė jokių veiksmų, yra be pagrindo. Atsakingai galiu pareikšti, kad Kultūros ministerija neskyrė nė lito, nes į dalininkų reikalavimą pagrįsti šių lėšų tikslingumą nebuvo atsižvelgta. O įtikinėjančių, kad elgtis priešingai būtina, atsirado daug. Beje, visa medžiaga perduota Generalinei prokuratūrai, tad tikiuosi, kad artimiausiu metu bus duoti visi atsakymai. Ministerijos kreipimosi į teisėsaugos instituciją neviešinome sąmoningai, siekdami išsaugoti projekto reputaciją bei nenorėdami pakenkti valstybės įvaizdžiui, nors tai buvo puiki proga siekti lengvų politinių dividendų. 

Ne mažiau emocingų diskusijų sukėlė ir atlikėjos Bjork pasirodymo įtraukimas į VEKS programą ir šiam renginiui skirtas finansavimas. Taip, Kultūros ministerija buvo gavusi tuometės VEKS direktorės prašymą koncertui skubiai skirti 800 tūkst. litų. Priešingu atveju koncerto organizatoriams grėstų didžiulė bauda už netesybas. Taip, tokia suma buvo skirta, bet reikia atkreipti dėmesį, kad šis projektas buvo atrinktas dar teikiant paraišką Europos Komisijai, apsvarstytas ekspertų, kurie rekomendavo finansuoti Bjork koncertą. Dabartinės kalbos ir kategoriški pareiškimai šia tema tik žemina atskirus asmenis ir institucijas. Sutinku, kad ir čia būtų atliktas išsamus tyrimas, net raginu, kad tai būtų atlikta kaip galima sparčiau, kad pagaliau būtų nustatyti galimi pažeidėjai ir pinigų švaistytojai, kad pagaliau baigtųsi spekuliacijos. 

Atlikėjos Bjork koncertą organizavo „Vilniaus festivaliai“, Vilniaus savivaldybės viešoji įstaiga, todėl kalbėti apie korupcinius ryšius tarp šių dviejų valdiškų institucijų yra nesąmonė. Mano giliu įsitikinimu, kalbant apie Bjork koncertą galimos diskusijos tik dėl jo tikslingumo, ar iš tiesų turėjo būti būtent Bjork koncertas, gal būt buvo galima ieškoti kitų atlikėjų ar grupių. Paaiškėjusios naujos aplinkybės, kai iš atlikėjos Bjork koncerto dėl kažkokių priežasčių buvo eliminuotas vadinamasis lietuviškas elementas, nepaneigia, kad šio koncerto vadyba buvo ne visai sklandi. Tačiau stabdyti procesą buvo vėlu, nes reklaminė kampanija jau įsibėgėjusi, taip pat buvo pradėtas ir bilietų platinimas. Analogiška situacija, mano vertinimu, kartojasi ir su Naujųjų metų sutikimu Vilniuje. Keliamas klausimas, ar tikrai reikėjo kviesti pasaulinio garso šviesų architektą Gertą Hofą ir visuomenei pristatyti jo šviesų spektaklį? Manau, vertėjo dėl labai paprastos priežasties. Šiuo renginiu Lietuva atkreipė pasaulio dėmesį į Vilnių ir išgarsino šalies vardą. Įspūdingo renginio transliaciją Lietuvos nacionalinė televizija pasaulio šalių prašymu perdavė 64 valstybių televizijoms. Tiesiogines transliacijas ir vaizdo įrašus stebėjo milijonai žiūrovų ne tik Europoje, bet ir Australijoje, Japonijoje, Kanadoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Lietuvoje renginio metu dirbo tarptautinių naujienų agentūrų APTN ir REUTERS žurnalistai, kurie platino reportažus į visą pasaulį. Stebėti Gerto Hofo šviesų pasirodymo atvyko 50 žurnalistų iš 16 pasaulio šalių, kurie taip pat parengė savo reportažus ir garsino Lietuvą. Renginį stebėjo ir apie tūkstantį kviestinių svečių iš Lietuvos ir užsienio šalių. Tarp jų - beveik dešimties buvusių ir būsimų Europos kultūros sostinių, Pasaulio turizmo organizacijos, Europos kino akademijos atstovai bei kiti. Visi užsienio svečių atsiliepimai ir interviu užsienio spaudai buvo teigiami. Sausio 1 dienos rytą, pasaulio televizijų žiniose apie Naujųjų metų sutikimą buvo minimi keturi miestai: Niujorkas, Londonas, Berlynas ir Vilnius. Pabandykime tas užsienio televizijų eterio sekundes paversti pinigais. Nemanau, kad Lietuva pajėgi nupirkti tiek eterio savęs reklamavimui.

Kalbama, kad nevertėjo ekonominiu sunkmečiu į orą iššauti milijonus litų. Teisybės vardan turiu pasakyti, kad Gerto Hofo spektaklyje fejerverkams skirta apie 75 tūkst. litų (eilinės sostinės šventės fejerverkai kainuoja 45-60 tūkst. litų). Likusi suma skirta technikos nuomai, jos logistikai, aptarnaujančiam personalui. Apie 40-ties technikų ir inžinierių grupė dirbo dvi savaites, montavo sudėtingą pirotechnikos, apšvietimo ir garso techniką. Tad galiu pasakyti, kad buvo puikus renginys, kuris savo misiją atliko. Dėkoju dar kartą visiems, kurie prisidėjo prie šio projekto įgyvendinimo.

Dar šiek tiek apie pinigus. Svarstant, kada turėtų startuoti „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“,iškėliau svarstymui  kultūros ministro J. Jučo siūlymą projekto pradžią skelbti ne Naujųjų metų naktį, o, pavyzdžiui, Vasario 16-ąją arba Liepos 6-ąją. Siūlymo logika labai elementari – projekto starto kaina būtų gerokai mažesnė, nes puikiai žinome, kad šventiniu laikotarpiu paslaugų įkainiai yra gerokai padidinti. Tačiau šiam siūlymui nebuvo pritarta. Nugalėjo argumentai, kad projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ pradžia turi simboliškai sutapti su kalendorinių metų pradžia. Taip pat buvo norima, kad Vilnius ir Lincas Europos kultūros sostinėmis pasiskelbtų vienu metu.

Reali valstybės finansinė padėtis buvo aiški dar praėjusią vasarą, tad ar nevertėjo pradėti taupyti daug anksčiau. VEKS vadovai svaidėsi viešais neatsakingais pareiškimais, kad neva dėl finansavimo sumažinimo bus stabdoma veikla. Tai naudos nedavė, sulaukta tik priešingo rezultato. Spekuliatyvios kalbos jau padarė žalos, tad nebeklampinkime savęs į dar gilesnę balą. Gaila, kad mes dėl savo vidinių ginčų ir merkantilinių interesų, dėl populistinių pareiškimų tokia galimybe nepasinaudosime, kaip būtume galėję. Kai kas bando įteigti, kad skiriamos lėšos kultūrai yra išlaidavimas. Nieko panašaus. Kol mes nesuprasime, kad kultūra yra tikslinė investicija, kuri visada grįžta su nauda visuomenei ir valstybei, pagaliau verslui, tol mes pasauliui atrodysime kaip provincialai.

Baigdamas noriu palinkėti pagaliau nustoti niekinti ir žeminti vieniems kitus, o tuo pačiu ir valstybę. VEKS nebuvo ir nėra kažkieno personalinė užgaida, tai Lietuvos valstybės prisiimtas nacionalinis įsipareigojimas šį projektą įgyvendinti kaip įmanoma geriau. Jei ir kyla kokių neaiškumų ar įtarimų, yra kitokių būdų viską išsiaiškinti, nei vien viešųjų ryšių triukais kenkti projektui. Atsakingos institucijos atlieka tyrimus ir pateiks atsakymus.

Prasižengusieji ar nusikaltusieji bus nubausti, bet teisingumą turi vykdyti tie, kuriems priklauso tai atlikti.

Nustokime patys rašyti skundus ir negatyvius laiškus, siųsti žinias pasauliui, kad esame skandalistų tauta. Nustokime spekuliuoti neva iššvaistytų  pinigų tema. Vilnius – jau Europos kultūros sostinė.


Šiame straipsnyje: VEKSsodeika

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių