„Estonian Air“ prieš „Air Lituanica“

"Air Lituanica" jau rengia dokumentus Tarptautiniam arbitražui, kad susigrąžintų 5,7 mln. litų skolą iš "Estonian Air" po to, kai praėjusią savaitę Estijos oro linijų bendrovė nutraukė skrydžių paslaugų ir komercinę sutartis su Vilniaus savivaldybės bendrove "Air Lituanica" bei perėmė populiarų maršrutą Vilnius–Amsterdamas. "Estonian Air" tikina, kad skolingi "Air Lituanicai" neliko. Esą tai Lietuvos bendrovė nuolat pažeisdavo sutartis. Skaitytojams pateikiame "Estonian Air" vadovo Jano Palmério ir "Air Lituanicos" valdybos pirmininko Kęstučio Binkausko dvikovą.

– Po sprendimo nutraukti skrydžių paslaugų ir komercinę sutartis su "Air Lituanica" bendrovės atstovai sakė, kad taip norėjote perimti sėkmingą maršrutą Vilnius–Amsterdamas. Kokie iš tiesų buvo jūsų ketinimai?

J.Palméris: – Toks pareiškimas yra labai maištingas. Prieštaraudamas galiu pasakyti, kad "Estonian Air" nesiekia perimti šio maršruto, neturime jokių panašių intencijų. Mes esame oro linijų bendrovė ir skrydžių operatorius, todėl prisiimame įsipareigojimus keleiviams, kurie skrydžių bilietus perka per mūsų sistemą. Taigi, siekdami sumažinti tokio trikdžio padarinius klientams, į Amsterdamą skraidysime iki 2014 m. sausio 6 d.

Vienintelė mūsų intencija yra ne perimti maršrutą, bet aptarnauti keleivius, kurie kenčia dėl "Air Lituanicos" veiksmų. Būtent todėl nusprendėme užtikrinti patogias keliones kalėdiniu laikotarpiu.

Deja, negalime priimti "Air Lituanicos" bilietų ilgiau, nei paskelbė pati bendrovė, nes "Air Lituanica" pareiškė nenorinti, kad mes priimtume jų bilietus "Estonian Air" vykdomuose skrydžiuose, nors mums visai nesuprantama kodėl.

K.Binkauskas: – Sunku atspėti, kokie buvo "Estonian Air" ketinimai. Apie savo tikslus jie nepasigyrė, bet šiandien turime faktą, kad maršrutu Vilnius–Amsterdamas skraido jie.

– "Air Lituanica" taip pat pranešė, kad "Estonian Air" bendrovei liko skolinga apie 1,6 mln. eurų, (5,7 mln. litų). Dėl šių pinigų "Air Lituanica" neatmeta galimybės kreiptis į tarptautinį arbitražą. Kokio dydžio skola yra iš tiesų?

J.Palméris: – "Estonian Air" neturi jokių skolų "Air Lituanicai". Greičiau mes turime rimtų pretenzijų šiai bendrovei, nes ji nuolat pažeisdavo mūsų sąlygas ir privertė "Estonian Air" nutraukti sutartis, nors toks sprendimas atnešė reikšmingos žalos "Estonian Air". Šiuo metu mes toliau skaičiuojame nuostolius ir vertiname pretenzijas "Air Lituanicai".

K.Binkauskas: – Šiuo metu mes kaip tik aktyviai rengiame dokumentus tarptautiniam arbitražui. Kol kas daugiau pretenzijų neturime. O dėl skolos buvimo, manau, kad pats mūsų siekis susigrąžinti pinigus anksčiau ar vėliau rodo faktą, kad ji yra. Juk kreipiamės į tarptautinį arbitražą ne juokais, o remdamiesi savo dokumentais. Kol kas spėlioti dar anksti, bet kai visa suma bus grąžinta, galėsime apie tai pranešti oficialiai.

– Kaip apibūdintumėte tarpusavio partnerystės patirtį?

J.Palméris: – Svarstyti bendradarbiavimo su "Air Lituanica" galimybes pradėjome dar šių metų pradžioje. Pirmieji skrydžiai įvyko liepos 30 d., o štai lapkričio 27 d. jau buvome priversti nutraukti sutartis. Manau, kad toks laikotarpis labai trumpas, ypač kai mūsų sutartys buvo sudarytos iki 2015 m. pabaigos.

K.Binkauskas: – Noriu susilaikyti nuo asmeninių komentarų ir mūsų bendradarbiavimo vertinimo. Kaip atrodo mūsų santykiai, bus galima kalbėti, kai turėsime konkrečių faktų, kai arbitražas imsis priemonių.

– Kaip nusprendėte bendradarbiauti su jauna oro linijų bendrove "Air Lituanica", ar įvertinote galimą riziką?

J.Palméris: – "Air Lituanica" pati kreipėsi į mus, kad "Estonian Air" teiktų skrydžių ir komercines paslaugas. Nenoriu kalbėti apie rizikos vertinimą ir valdymą, tačiau kaip ir bet kuri kita oro linijų bendrovė mes susitarėme dėl pakankamų rezervų, kurie leistų apsirūpinti mums, kaip skrydžių operatoriui, ir keleiviams, kurie įsigijo "Estonian Air" bilietus, jei atsitiktų kas nors tokio, kaip nutiko būtent dabar.

– Kaip mažoms oro linijų bendrovėms, tokioms kaip "Air Lituanica" ar "Estonian Air", išlikti rinkoje? Ar verta susijungti ir dirbti drauge?

J.Palméris: – Kartais aviacijos sektoriuje skirtingų savininkų grupių kooperacija pasiteisina, tačiau kitais atvejais sekasi ne taip gerai. Visos bendradarbiavimo galimybės priklauso nuo akcininkų susitarimo – kuo vieningesni jie yra, tuo labiau seksis dirbti drauge.

K.Binkauskas: – Yra sėkmingų pavyzdžių, kai pradedančioms oro linijų bendrovėms pavyksta sėkmingai dirbti. Pavyzdžiui, "Flybe" įsitvirtino rinkoje, mes su jais taip pat bendravome.

– Ar svarstote apie galimybę atnaujinti tarpusavio bendradarbiavimą? Kokiomis sąlygomis?

J.Palméris: – Apskritai kalbant, bendradarbiauti su "Air Lituanica" mums sekėsi gerai. Žinoma, būtume tęsę savo partnerystę, jei tik "Air Lituanica" būtų atsižvelgusi į sutarties sąlygas ir būtų nustojusi nuolat pažeidinėti mūsų susitarimus.
 

K.Binkauskas: – Verslas tuo ir įdomus, kad negali atspėti, kokios naudos tikėtis ateityje. Jei matysime, kad bendradarbiauti mums į naudą ir galime dirbti konstruktyviai, kodėl gi ne.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių