Quantcast

Ekspertai: Didžioji sinagoga žydams buvo svarbi, kaip katalikams Vatikanas

  • Teksto dydis:

Sovietmečiu su žeme sulygintos Vilniaus Didžiosios sinagogos bei gretimų pastatų liekanas tyrinėjantys Jungtinių Valstijų (JAV) ir Izraelio archeologai sako, kad šio unikalaus žydų kultūrai ir religijai statinio reikšmę galima būtų lyginti su Vatikano reikšme katalikų pasauliui.

 Vaikų žaidimų aikštelė sostinės Žydų gatvės gale, kur daugiau nei keturis amžius stovėjo sinagoga ir greta buvę ritualiniai statiniai, iki kitos savaitės vidurio virs archeologų darbo aikštele: mokslininkai iš Kanados, JAV, Izraelio ir Lietuvos pasirinktame plote jau atkasė pirmąjį grunto pusmetrį ir surinko keletą greta sinagogos buvusių statinių dekoro fragmentų - čerpių, stiklo šukių, plytų nuolaužų.

Ketinama kasti dar apie metrą, tuomet taikant specialią grunto skenavimo technologiją nustatyti tikslias pastatų ribas ir detales. Visą šį darbą filmuoja JAV mokslinės dokumentikos televizijos „Nova“ komanda, ketinanti 2017-ųjų pirmojoje pusėje sukurti filmą apie Didžiąją Vilniaus Sinagogą ir jos tyrimus.

„Didžioji sinagoga buvo viena didžiausių religinių žydų institucijų ne tik Lietuvoje, bet veikiausiai visoje Rytų Europoje. Ji buvo daugybės Vilniaus žydų namai, kurie išgarsėjo visame pasaulyje kaip Lietuvos Jeruzalė (...). Tai buvo Didžioji sinagoga, piligrimai iš viso pasaulio vyko į šią vietą. Tai buvo tarsi Vatikanas. Taigi, jei Vatikanas būtų sugriautas, būtų uždraustas, argi nenorėtumėte, kad kas nors atvyktų ir išsiaiškintų, kaip Vatikanas atrodė?“ – BNS sakė vienas mokslininkų grupės vadovų Richardas Freundas (Ričardas Froindas), paklaustas, kas jį atvedė į Vilnių.

Jis yra JAV Hartfordo universiteto profesorius, daugiau nei du dešimtmečius taikantis naują neinvazinę tyrinėjimo metodiką: grunto skvarbos radarą bei elektrinės varžos tomografiją. Tokia metodika atveria plačias galimybes nuskenuoti ir tiksliai nustatyti po žeme esančių statinių liekanas ir sudaryti detalius požeminius žemėlapius neardant esamų statinių. Būtent tokia metodika taikoma kasinėjant ir sinagogos Vilniuje liekanas.

Tyrėjus į Vilnių atvedė šaknys

Vilnius tarptautinės archeologų komandos dėmesio centre atsidūrė prieš trejus metus, kai dr. Jonas Seligmanas (Džonas Zeligmanas), vadovaujantis Izraelio senienų tarnybos Kasinėjimų ir tyrimų departamentui, pirmąkart apsilankė Lietuvos sostinėje ir sužinojo apie lietuvių archeologų atliktus kasinėjimus Žydų gatvėje, greta sovietmečiu iškilusios mokyklos. Po ja ir palaidota Didžioji sinagoga.

„Čia atvykau prieš trejus metus, viešėdamas su šeima vietose, iš kurių yra kilę mano seneliai. Kretinga, Šeduva, Breslauja dabartinėje Baltarusijoje – tai yra vietos, iš kurių kilusi mano šeima. Vilnius yra viena tų vietų“, – BNS pasakojo J.Seligmanas.

Susipažinęs su lietuvių ekspertais, kurie dar 2011-aisiais ištyrė po žeme likusias Didžiosios sinagogos liekanas, jis pernai grįžo į Vilnių su grupe archeologų, tarp kurių buvo ir R.Freundas.

„Sinagogos pamatai yra labai labai giliai. Tačiau naudodami šią techniką, mes galime nustatyti, kur kas yra. Kasmet bandysime ištirti vieną sekciją nesunaikindami mokyklos“, – paaiškino JAV profesorius.

Naciai nesunaikino, nugriauti nusprendė sovietai

R.Freundas sako, kad 1633-iaisiais iškilusi Didžioji sinagoga, pastatyta ant XVI amžiaus sinagogos pamatų, archeologus sudomino dėl ypatingos svarbos tuometinei žydų bendruomenei. Anot jo, įdomiausia, kad sinagoga atlaikė Antrąjį pasaulinį karą bei nacių okupaciją.

„Sienos po karo dar stovėjo, tačiau sovietai nusprendė ją tiesiog nugriauti, o ne išsaugoti. Manau, kad jie baiminosi, jog sinagoga taps religinio atgimimo simboliu, nes jie nebuvo tuo metu suinteresuoti religiniu atgimimu“, – tvirtino mokslininkas.

„Bet Didžioji sinagoga turėjo paslaptį. Yra tokia ekleziastinė bažnyčios taisyklė – kad nė viena sinagoga negali būti aukštesnė, nei aukščiausia bažnyčia. Bet jie norėjo pastatyti Didžiąją sinagogą. Tad ką padarė žydai? Jie pastatė du aukštus po žeme, tad pagrindinė sinagoga buvo po žeme. Taigi, viršutinė dalis buvo sunaikinta, sienos sunaikintos. Tačiau ironiškiausia, kad kai sovietai sulygino šią vietą ir pastatė ant viršaus bažnyčią, jie išsaugojo žemutinę sinagogą, tarsi laiko kapsulėje“, – BNS atskleidė R.Freundas.

J.Seligmanas pasakojo, kad šioje Vilniaus vietoje, kur atliekami kasinėjimai, anksčiau veikė bent 12 mažesnių sinagogų, svarbi žydų biblioteka, bendruomenės taryba ir labai svarbus žydų ritualinio gyvenimo atributas – ritualinė pirtis. Ją šiemet ir ėmėsi tyrinėti ekspertai. Tame pačiame pastate veikė ir įprasta pirtis bei viešieji tualetai.

„Vanduo buvo labai svarbus: jis nebuvo tiekiamas savivaldybės, jį žydų bendruomenė pirko iš domininkonų, iš vienuolyno greta (...). Žydų bendruomenei teko pačiai įsteigti savo „vidinę savivaldybę“, kuri spręstų vandens tiekimo, atliekų išvežimo, kanalizacijos klausimus. Jie pirkdavo vandenį iš domininkonų, iš Vingrių šaltinio, kuris buvo tiekiamas vamzdynais iki centrinio šulinio, o bendruomenės atstovai ateidavo čia ir toliau gabendavo vandenį į savo namus“, – pasakojo J.Seligmanas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Šikau aš ant žydų.

kri

kri portretas
Kaip nuostabu!
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių