- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„VGTU architektūros studentų pasiūlytas projektas, kuriame dalyvavo mokiniai, mokytojai ir tėvai, buvo naujas bendradarbiavimo būdas, kurio rezultatas – inovatyvi, kūrybiškumą skatinanti edukacinė gimnazijos aplinka. Mums rūpi vaiko ugdymas saugioje, motyvuojančioje erdvėje, kuri ir mokytojui suteikia platesnes ugdymo galimybes. Juk vaikai mokosi ne tik klasėje, tačiau ir bendraudami, bendradarbiaudami. Pastebėjome, jog po šių kūrybinių dirbtuvių vaikams tapo ne tik įdomiau būti lauke, bet netgi sumažėjo patyčios – mokinius jungia bendri aktyvūs užsiėmimai, kurių metu keičiasi ir tarpusavio santykiai“, – sako „Versmės“ katalikiškos gimnazijos direktorė Violeta Ališauskienė.
Tiek pernai, tiek šiemet, į VGTU organizuojamas dirbtuves įsitraukė ir kviestinis svečias iš Olandijos architektūros istorikas, edukacinės architektūros tyrėjas bei kūrybinių dirbtuvių kuratorius dr. Dolfas Broekhuizenas. Tyrėjo teigimu, Olandijos švietimo įstaigos itin palaiko iniciatyvą nuolat atnaujinti senus pastatus, visą dėmesį sutelkiant į besikeičiančias ugdymo idėjas bei jų įgyvendinimą mokyklų aplinkoje. Deja, Lietuvoje dažniausiai keičiasi tik mokyklos išorė, siekiant šiluminio efektyvumo rodiklių pagerinimo, o savo vidų mokyklos tvarkosi pačios.
Siekiant aktualizuoti ir inicijuoti kokybinę mokyklos erdvės pertvarką, identifikuojant mokyklos architektūrą kaip neatsiejamą ugdymo sistemos dalį, VGTU Architektūros fakultete pirmąjį kartą organizuota tarpdalykinė mokslinė konferencija „Švietimo architektūra“. Jos metu sutelktos edukologų, architektų ir kitų suinteresuotų asmenų pajėgos, formuojant naujosios kartos harmoningą ugdymo aplinką.
„Žinoma, ne visos mokyklos turi galimybių savo erdves paversti įvairiafunkcėmis. Galima būtų teigti, kad ugdymo erdvių kokybiniam pokyčiui reikalingos nemažos lėšos, bet daug svarbesnis yra suvokimas, kokių erdvių reikia, kaip jas sukurti ir kaip kūrybiškai išnaudoti“, – sako E. Riaubienė.
Paklausta apie Lietuvos edukacinių erdvių ateitį, specialistė neabejoja, jog tam būtina visų ugdymo procese dalyvaujančių grupių – mokinių, mokytojų, tėvų, administracijos, savivaldybių ir valstybinio lygio administracijos, akademinės bendruomenės ir architektų – geranoriška diskusija bei požiūrio kaita.
„Aplinkos modernėjimo sėkmei palankiausia būtų visų ugdymo kokybe suinteresuotų šalių bendradarbiavimas, bet, mano nuomone, svarbiausia, kad pati mokykla, jos bendruomenė sąmoningai kurtų savo tapatumą, identifikuotų savo mokyklos autentišką misiją ir pagal tai formuotų tinkamiausias ugdymosi aplinkas“, – reziumuoja VGTU Architektūros pagrindų ir teorijos katedros vedėja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Zuokas pardavė vyninių verslą6
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas savo vyno parduotuves, pavadintas „Zenoteca“ vardu, pardavė „Vynoteką“ valdančiai bendrovei, skelbia „Delfi“. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga2
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda1
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...