Quantcast

Edukacinė aplinka: ar jau subrendome pokyčiams mokyklose?

  • Teksto dydis:

„VGTU architektūros studentų pasiūlytas projektas, kuriame dalyvavo mokiniai, mokytojai ir tėvai, buvo naujas bendradarbiavimo būdas, kurio rezultatas – inovatyvi, kūrybiškumą skatinanti edukacinė gimnazijos aplinka. Mums rūpi vaiko ugdymas saugioje, motyvuojančioje erdvėje, kuri ir mokytojui suteikia platesnes ugdymo galimybes. Juk vaikai mokosi ne tik klasėje, tačiau ir bendraudami, bendradarbiaudami. Pastebėjome, jog po šių kūrybinių dirbtuvių vaikams tapo ne tik įdomiau būti lauke, bet netgi sumažėjo patyčios – mokinius jungia bendri aktyvūs užsiėmimai, kurių metu keičiasi ir tarpusavio santykiai“, – sako „Versmės“ katalikiškos gimnazijos direktorė Violeta Ališauskienė.

Tiek pernai, tiek šiemet, į VGTU organizuojamas dirbtuves įsitraukė ir kviestinis svečias iš Olandijos architektūros istorikas, edukacinės architektūros tyrėjas bei kūrybinių dirbtuvių kuratorius dr. Dolfas Broekhuizenas. Tyrėjo teigimu, Olandijos švietimo įstaigos itin palaiko iniciatyvą nuolat atnaujinti senus pastatus, visą dėmesį sutelkiant į besikeičiančias ugdymo idėjas bei jų įgyvendinimą mokyklų aplinkoje. Deja, Lietuvoje dažniausiai keičiasi tik mokyklos išorė, siekiant šiluminio efektyvumo rodiklių pagerinimo, o savo vidų mokyklos tvarkosi pačios.

Siekiant aktualizuoti ir inicijuoti kokybinę mokyklos erdvės pertvarką, identifikuojant mokyklos architektūrą kaip neatsiejamą ugdymo sistemos dalį, VGTU Architektūros fakultete pirmąjį kartą organizuota tarpdalykinė mokslinė konferencija „Švietimo architektūra“. Jos metu sutelktos edukologų, architektų ir kitų suinteresuotų asmenų pajėgos, formuojant naujosios kartos harmoningą ugdymo aplinką.

„Žinoma, ne visos mokyklos turi galimybių savo erdves paversti įvairiafunkcėmis. Galima būtų teigti, kad ugdymo erdvių kokybiniam pokyčiui reikalingos nemažos lėšos, bet daug svarbesnis yra suvokimas, kokių erdvių reikia, kaip jas sukurti ir kaip kūrybiškai išnaudoti“, – sako E. Riaubienė.

Paklausta apie Lietuvos edukacinių erdvių ateitį, specialistė neabejoja, jog tam būtina visų ugdymo procese dalyvaujančių grupių – mokinių, mokytojų, tėvų, administracijos, savivaldybių ir valstybinio lygio administracijos, akademinės bendruomenės ir architektų – geranoriška diskusija bei požiūrio kaita.

„Aplinkos modernėjimo sėkmei palankiausia būtų visų ugdymo kokybe suinteresuotų šalių bendradarbiavimas, bet, mano nuomone, svarbiausia, kad pati mokykla, jos bendruomenė sąmoningai kurtų savo tapatumą, identifikuotų savo mokyklos autentišką misiją ir pagal tai formuotų tinkamiausias ugdymosi aplinkas“, – reziumuoja VGTU Architektūros pagrindų ir teorijos katedros vedėja.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pasenęs ir nepasiteines eksperimentas

pasenęs ir nepasiteines eksperimentas portretas
Geriausiai pamokos vedamos Afrikoje.tenai lauke po palmėmis susėdę vaikai klausosi žvėrelių staugimo,paukštelių čiulbėjimo.Danijoje,Samso saloje,biologijos pamokos vedamos bulvių laukuose pas ūkininikus.Amerikoje,Techaso valstijoje,arklių auginimo rančoje,mokiniai supažindinami su kaubojiško gyvenimo ypatumais.Į Anglijos mokyklas atvykusius lietuvaičių vaikus iš karto perkelia keliomis klasėmis aukščiau,nes pasirodo Lietuvos mokyklose (kol kas) mokymo lygis yra aukštesnis,nes mokomi mokyklose,klasėse, o sėdi vaikai ne kaip restoranuose,ar vaikų darželiuose už valgomo stalo,o suole.Edukacinę aplinką,kurią su liberal-tolerantiškumo idėjomis nori ,kaip ir sekso pamokas,arba vienalyčių šeimų auklėjimą, perkelti į Lietuvos mokyklas,tai ne kas kita,kaip išguiti iš Lietuvos mokyklų pamokinę drausmę,pamoką.Norima padaryti mokyklą grupinių žaidimų,dainų,paplepėjimų,aikštele,nes prieš 30 metų Europinėse mokyklose edukacinės aplinkos pamokoje kūrimo eksperimentas, nepasiteisino.

pasenęs ir nepasiteines eksperimentas

pasenęs ir nepasiteines eksperimentas portretas
Geriausiai pamokos vedamos Afrikoje.tenai lauke po palmėmis susėdę vaikai klausosi žvėrelių staugimo,paukštelių čiulbėjimo.Danijoje,Samso saloje,biologijos pamokos vedamos bulvių laukuose pas ūkininikus.Amerikoje,Techaso valstijoje,arklių auginimo rančoje,mokiniai supažindinami su kaubojiško gyvenimo ypatumais.Į Anglijos mokyklas atvykusius lietuvaičių vaikus iš karto perkelia keliomis klasėmis aukščiau,nes pasirodo Lietuvos mokyklose (kol kas) mokymo lygis yra aukštesnis,nes mokomi mokyklose,klasėse, o sėdi vaikai ne kaip restoranuose,ar vaikų darželiuose už valgomo stalo,o suole.Edukacinę aplinką,kurią su liberal-tolerantiškumo idėjomis nori ,kaip ir sekso pamokas,arba vienalyčių šeimų auklėjimą, perkelti į Lietuvos mokyklas,tai ne kas kita,kaip išguiti iš Lietuvos mokyklų pamokinę drausmę,pamoką.Norima padaryti mokyklą grupinių žaidimų,dainų,paplepėjimų,aikštele,nes prieš 30 metų Europinėse mokyklose edukacinės aplinkos pamokoje kūrimo eksperimentas, nepasiteisino.

pasenęs ir nepasiteines eksperimentas

pasenęs ir nepasiteines eksperimentas portretas
Geriausiai pamokos vedamos Afrikoje.tenai lauke po palmėmis susėdę vaikai klausosi žvėrelių staugimo,paukštelių čiulbėjimo.Danijoje,Samso saloje,biologijos pamokos vedamos bulvių laukuose pas ūkininikus.Amerikoje,Techaso valstijoje,arklių auginimo rančoje,mokiniai supažindinami su kaubojiško gyvenimo ypatumais.Į Anglijos mokyklas atvykusius lietuvaičių vaikus iš karto perkelia keliomis klasėmis aukščiau,nes pasirodo Lietuvos mokyklose (kol kas) mokymo lygis yra aukštesnis,nes mokomi mokyklose,klasėse, o sėdi vaikai ne kaip restoranuose,ar vaikų darželiuose už valgomo stalo,o suole.Edukacinę aplinką,kurią su liberal-tolerantiškumo idėjomis nori ,kaip ir sekso pamokas,arba vienalyčių šeimų auklėjimą, perkelti į Lietuvos mokyklas,tai ne kas kita,kaip išguiti iš Lietuvos mokyklų pamokinę drausmę,pamoką.Norima padaryti mokyklą grupinių žaidimų,dainų,paplepėjimų,aikštele,nes prieš 30 metų Europinėse mokyklose edukacinės aplinkos pamokoje kūrimo eksperimentas, nepasiteisino.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių