Quantcast

Edukacinė aplinka: ar jau subrendome pokyčiams mokyklose?

  • Teksto dydis:

Niekas neabejoja, jog namų aplinka turi būti jauki, patogi, darbo vieta – leidžianti susikaupti, tačiau tik dabar prabylama apie edukacinių erdvių kokybinius poreikius.

„Tik sukūrus mokyklą, kurią jauni žmonės laikytų antraisiais namais, kuriuose jaustųsi gerai ir būtų laimingi, galima tikėtis kokybiško ugdymo proceso ir pozityvių mokymosi rezultatų“, – neabejoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros pagrindų ir teorijos katedros vedėja Edita Riaubienė, dalyvaujanti ne vienoje Lietuvos edukacinių erdvių tyrimo ir gerinimo iniciatyvoje. Tad kokia turėtų būti šiuolaikinė mokykla? Kokia mūsų šalies edukacinių erdvių situacija ir kokie pokyčiai vyksta? O galbūt greitai galime tikėtis ryškių šios srities permainų?

Vienareikšmiško atsakymo, kokia turi būti ideali edukacinė erdvė, turinti įtakos mokymosi rezultatams, nėra ir tikriausiai negali būti, nes dabartinė ugdymosi aplinka nebeišsitenka mokyklos sienų ribose, ji persikelia į socialinę erdvę. Visgi neabejojama, jog šiuolaikinė mokyklos aplinka turi būti ne tik saugi, sveika ir patraukli – vaikai čia turėtų jaustis patogiai ir jaukiai, fizinės erdvės turėtų nuteikti atvirumui, bendravimui, bendradarbiavimui, tarpusavio pagarbai ir kitoms humanistinėms nuostatoms.

Pastebėjome, jog po šių kūrybinių dirbtuvių vaikams tapo ne tik įdomiau būti lauke, bet netgi sumažėjo patyčios – mokinius jungia bendri aktyvūs užsiėmimai, kurių metu keičiasi ir tarpusavio santykiai.

2015 metais įteisinta „Geros mokyklos koncepcija“ gali tapti orientyru šiuolaikiškoms Lietuvos mokykloms. Bene svarbiausios šios koncepcijos gairės: mokyklos erdvės turi būti įvairios paskirties, patogios ir lengvai pertvarkomos bei pritaikomos skirtingai mokinių veiklai, jos turi pasižymėti ugdymąsi stimuliuojančia aplinka, kurioje apstu priemonių, įrangos, elementų, funkcionalių baldų, spalvų, medžiagų ir formų, o pačioje mokykloje reikia įgyvendinti kuo daugiau mokinių idėjų, palaikyti jų iniciatyvas – kitaip tariant, mokykla turi būti kuriama pačių mokinių.

Pasak E. Riaubienės, edukacinės erdvės – viena iš VGTU architektūros studijų programos dėstytojus bei studentus itin dominančių sričių. Studijų metu visi šios specialybės studentai rengia kursinį projektą, skirtą visuomeninių objektų projektavimui. Taigi, jauniesiems architektams dar studijų metais tenka spręsti pradinės mokyklos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos funkcinio, erdvinio organizavimo ir estetinio įprasminimo problemas.

„Reaguojant į švietimo sistemoje vykstančius pokyčius, VGTU Architektūros fakultete jau antrus metus iš eilės organizuojamos akademinės kūrybinės dirbtuvės „Šiuolaikinės ugdymo erdvės”, skirtos bendrojo ugdymo mokyklų pastatų analizei ir ugdymo aplinkos pertvarkos siūlymams. Praėjusiais metais studentai dėmesį sutelkė į pradinių mokyklų erdves, detaliau analizuodami penkias Vilniaus Lazdynų gyvenamojo rajono mokyklas, o šiemet jaunuoliai nagrinėjo keturias skirtingais laikotarpiais pastatytas Vilniaus miesto pagrindinio ugdymo mokyklas: Liepkalnio pagrindinę mokyklą, Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, „Minties“ gimnaziją ir S. Daukanto progimnaziją“, – pasakoja VGTU docentė.

Svarbiausia, jog studentai ne tik analizavo problemas, tačiau ir pateikė jų sprendimo variantus bei galimus mokyklos aplinkos tobulinimo kelius. Tuo tarpu „Versmės“ katalikiškoje gimnazijoje sprendimai buvo ne tik pateikti, bet dalis jų ir įgyvendinti. Kartu su architektūrinės komandos „baladilab“ iš Vokietijos kuratorėmis, vokiečių studentais bei mokyklos bendruomene „Play East“ kūrybinių dirbtuvių metu buvo aktyvinamos mokyklos kiemo erdvės: suprojektuoti ir įgyvendinti penki objektai, dėl kurių rami mokyklos kiemo pievelė tapo aktyvaus poilsio bei žaidimų aikštele, improvizuota lauko klasių erdve.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pasenęs ir nepasiteines eksperimentas

pasenęs ir nepasiteines eksperimentas portretas
Geriausiai pamokos vedamos Afrikoje.tenai lauke po palmėmis susėdę vaikai klausosi žvėrelių staugimo,paukštelių čiulbėjimo.Danijoje,Samso saloje,biologijos pamokos vedamos bulvių laukuose pas ūkininikus.Amerikoje,Techaso valstijoje,arklių auginimo rančoje,mokiniai supažindinami su kaubojiško gyvenimo ypatumais.Į Anglijos mokyklas atvykusius lietuvaičių vaikus iš karto perkelia keliomis klasėmis aukščiau,nes pasirodo Lietuvos mokyklose (kol kas) mokymo lygis yra aukštesnis,nes mokomi mokyklose,klasėse, o sėdi vaikai ne kaip restoranuose,ar vaikų darželiuose už valgomo stalo,o suole.Edukacinę aplinką,kurią su liberal-tolerantiškumo idėjomis nori ,kaip ir sekso pamokas,arba vienalyčių šeimų auklėjimą, perkelti į Lietuvos mokyklas,tai ne kas kita,kaip išguiti iš Lietuvos mokyklų pamokinę drausmę,pamoką.Norima padaryti mokyklą grupinių žaidimų,dainų,paplepėjimų,aikštele,nes prieš 30 metų Europinėse mokyklose edukacinės aplinkos pamokoje kūrimo eksperimentas, nepasiteisino.

pasenęs ir nepasiteines eksperimentas

pasenęs ir nepasiteines eksperimentas portretas
Geriausiai pamokos vedamos Afrikoje.tenai lauke po palmėmis susėdę vaikai klausosi žvėrelių staugimo,paukštelių čiulbėjimo.Danijoje,Samso saloje,biologijos pamokos vedamos bulvių laukuose pas ūkininikus.Amerikoje,Techaso valstijoje,arklių auginimo rančoje,mokiniai supažindinami su kaubojiško gyvenimo ypatumais.Į Anglijos mokyklas atvykusius lietuvaičių vaikus iš karto perkelia keliomis klasėmis aukščiau,nes pasirodo Lietuvos mokyklose (kol kas) mokymo lygis yra aukštesnis,nes mokomi mokyklose,klasėse, o sėdi vaikai ne kaip restoranuose,ar vaikų darželiuose už valgomo stalo,o suole.Edukacinę aplinką,kurią su liberal-tolerantiškumo idėjomis nori ,kaip ir sekso pamokas,arba vienalyčių šeimų auklėjimą, perkelti į Lietuvos mokyklas,tai ne kas kita,kaip išguiti iš Lietuvos mokyklų pamokinę drausmę,pamoką.Norima padaryti mokyklą grupinių žaidimų,dainų,paplepėjimų,aikštele,nes prieš 30 metų Europinėse mokyklose edukacinės aplinkos pamokoje kūrimo eksperimentas, nepasiteisino.

pasenęs ir nepasiteines eksperimentas

pasenęs ir nepasiteines eksperimentas portretas
Geriausiai pamokos vedamos Afrikoje.tenai lauke po palmėmis susėdę vaikai klausosi žvėrelių staugimo,paukštelių čiulbėjimo.Danijoje,Samso saloje,biologijos pamokos vedamos bulvių laukuose pas ūkininikus.Amerikoje,Techaso valstijoje,arklių auginimo rančoje,mokiniai supažindinami su kaubojiško gyvenimo ypatumais.Į Anglijos mokyklas atvykusius lietuvaičių vaikus iš karto perkelia keliomis klasėmis aukščiau,nes pasirodo Lietuvos mokyklose (kol kas) mokymo lygis yra aukštesnis,nes mokomi mokyklose,klasėse, o sėdi vaikai ne kaip restoranuose,ar vaikų darželiuose už valgomo stalo,o suole.Edukacinę aplinką,kurią su liberal-tolerantiškumo idėjomis nori ,kaip ir sekso pamokas,arba vienalyčių šeimų auklėjimą, perkelti į Lietuvos mokyklas,tai ne kas kita,kaip išguiti iš Lietuvos mokyklų pamokinę drausmę,pamoką.Norima padaryti mokyklą grupinių žaidimų,dainų,paplepėjimų,aikštele,nes prieš 30 metų Europinėse mokyklose edukacinės aplinkos pamokoje kūrimo eksperimentas, nepasiteisino.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių