Dviračių ateitis Vilniuje: kalbos gražios, darbų nematyti

Sostinėje iki šiol nėra aiškios dviračių vystymo ir populiarinimo strategijos. Dviračių takai apleisti, o aikštelių, skirtų statyti dviračius miesto centre apskritai nėra. Trasos „Eurovelo 11“ tiesimas sustabdytas, ES tam skirti milijonai jau prarasti. Tačiau kalbų apie dviračių infrastruktūros diegimą Vilniuje vis pasigirsta. Mero Juozo Imbraso lūpose senos idėjos pražysta naujai.

Pigu ir ekologiška

Sostinės meras J.Imbrasas, pirmadienį susitikęs su Prancūzijos ambasadoriumi Lietuvoje J.E. François Laumonier, užsikrėtė 2007 metų vasarą Paryžiuje įdiegta viešos dviračių nuomos sistema „Velib“ (trumpinys iš prancūzų kalbos „nemokamas dviratis“ - red. past.).

Įgyvendinęs „Velib“ projektą Paryžius pasiūlė dviračius visiems, kurie nori pasivažinėti.
Projekto tikslas - skatinti gyventojus palikti savo automobilius namuose ir taip sumažinti oro taršą bei spūstis.

„Velib“ projektą Paryžiuje finansuoja didžiausia lauko reklamos kompanija Europoje „JCDecaux”.

„Vilniui tokia sistema taip pat būtų labai naudinga, juolab, kad toks projekto įgyvendinimas mažintų miesto užterštumą, spūsčių problemą. Be to, dviratis – nebrangi ir todėl daugumai miestiečių prieinama transporto priemonė“, - sakė Vilniaus meras J.Imbrasas.

Dviračių sistema mainais į reklamą

Nors J.Imbrasui „Velib“ projektas pasirodė naujas, portalas primena, kad analogiška Paryžiui idėja Vilniuje jau sklandė, tačiau taip ir liko pakibusi ore.

Paryžiaus sistema Vilniui buvo pristatyta gerokai anksčiau, nei ją įdiegė pats meilės miestas.

„Dar prieš kelerius metus vedėme derybas su „JCDecaux”. Buvome atsivežę bandomuosius dviračių modelius, kuriuos pristatėme visuomenei. Atlikome apklausą, kurios metu buvo užpildyta 8 tūkst. duomenų. 80 proc. pasisakiusių vilniečių norėjo tokios dviračių sistemos“, - prisiminė buvęs sostinės meras Artūras Zuokas.

Miestui šis projektas esą būtų kainavęs minimaliai. Kaip ir Paryžiuje, projektą „JCDecaux” finansuotų mainais už galimybę mieste teikti reklamos paslaugas.

Mero žodžiai darbais nevirs?

„Naujajai valdžiai tai nebuvo svarbu ar įdomu. Galima lažintis iš mano gero kalnų dviračio, kad J.Imbrasas ir toliau nieko šia linkme nepadarys. Miestui reikalinga valdžia, kuri iš tikrųjų nori kažką padaryti, kuri žino, kaip tai padaryti, ir to siekia. Miestiečiams nereikia valdžios, kuri dirba liežuviu“, - dviračių perspektyvas niūriai piešė A.Zuokas, 2001 metais Vilniuje gimusio ir fiasko patyrusio oranžinių dviračių projekto idėjos autorius.

Žinia, savivaldybė iki šiol nesugeba Vilniuje pastatyti suplanuotų viešų automatizuotų konteinerinių tualetų, kurie turėtų išdygti devyniose vietose miesto centrinėje miesto dalyje. Keturis transporto laukimo paviljonus su integruotais mokamais automatizuotais viešaisiais tualetais dar iki šių metų pabaigos sostinėje žadėjo pastatyti lauko reklamos operatorius „JCDecaux Lietuva”.

J.Imbrasas: „viens-du“ nepasidaro“

„Per miesto ūkio  valandėlę „Susisiekimo paslaugos“ mums pristatė, kaip galima plėtoti dviračių infrastruktūrą Vilniuje. Kiekviena tema man yra įdomi, reikia ją panagrinėti. Neįsigilinus pasisakyti „už“ negalima. Matau, kad Europoje, kur benuvažiuotum, pilna tų dviračių. Tai kodėl mums nepabandyti pasekti gerais pavyzdžiais?“, - svarstė Vilniaus meras Juozas Imbrasas.

„Man aktualios visos temos, kurios palengvintų mieste susisiekimą ir gyventojų sveikatą. Galbūt ateityje ir mes subrandinsime tokį projektą, bet tai greitai nesidaro. Vien nuomos punktų juk neužtenka, reikia dviračių takų, juk dviratininkai nevažiuos gatve“, - portalui sakė meras.

J.Imbrasas pripažino, kad mintis plėsti dviračių susisiekimą mieste yra tik pirminis pamąstymas. „Kyla daug klausimų, yra techninių detalių, kurioms reikia rasti sprendimus ir atsakymus. Prezentaciją parengusiems „Susisiekimo paslaugų“ atstovams uždavėme konkrečių klausimų, į kuriuos negavome atsakymų, nes patys rengėjai nėra pasiruošę atsakyti į visus klausimus, kurie gali iškilti, tokią sistemą Vilniuje diegiant ir po to ją eksploatuojant. Tai pirminis pamąstymas, tokie projektai „viens - du“ nepasidaro“, - sakė J.Imbrasas.

Pagrindas – e.bilietas

Šiandien automatizuotų dviračių nuomos punktų Paryžiuje yra apie 1,5 tūkst. Juose – per 20 tūkst. dviračių. Žmonės gali išsinuomoti dviračius internetu arba prie stotelės atsiskaitę kreditine kortele. Vienai dienai nuoma kainuoja 1 euras (3,2845 lito), savaitei – 5 eurus (16,4 lito), o metinis nuomos bilietas – 29 eurai (95 litai). Paryžiaus savivaldybė gauna dalį nuo nuomos mokesčių ir tikisi, kad turės didelį pelną.

„Velib“ dviračiuose įtaisyta speciali apsauga nuo vagių - spyna ir pavojaus signalas, kuris įsijungia, jei dviratis negrąžinamas į stotį. Taip pat dviratininkai turi sumokėti užstatą, kurį prarastų jei dviratis dingtų.

Jei Vilniuje būtų įdiegta dviračių nuomos sistema, jos pagrindu galėtų tapti elektroninis visuomeninio transporto bilietas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių