Quantcast

Dėl investicijų Trakuose susirėmė verslininkai ir parko direkcija

Kai kuriems interesų Trakuose turintiems verslininkams pareiškus, jog Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius dirbtinai stabdo plėtros projektus, Gintaras Abaravičius sako, kad verslininkai manipuliuoja viešąja opinija ir interesu, siekdami naudos sau.

Miesto valdžia tvirtina jiems niekuo negalinti padėti, nes direkcija pavaldi Kultūros ministerijai.

Bendrovių „Fragrances International“ ir „Kristiana“ savininkas Benas Gudelis, nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Trastas“ savininkas, buvęs bankininkas Darius Nedzinskas, politiko Artūro Zuoko advokatas ir kiti tvirtina, jog Trakuose ne vienerius metus nepavyksta suderinti plėtros projektų, mat jiems priešinasi istorinio nacionalinio parko direkcija, o ypač jos vadovas.

Tuo tarpu G. Abaravičiaus teigimu, kiekvienas stabdomas projektas neatitinka teisės aktų.

Tai yra linčas baltomis pirštinaitėmis. Manau, kad tai yra viešosios opinijos formavimas, eilinis bandymas sėti abejonę mūsų gebėjimais. Turėtų kalbėti apie parko direkciją, bet visur akcentuojamas kietakaktis G. Abaravičius.

„Tai yra linčas baltomis pirštinaitėmis. Manau, kad tai yra viešosios opinijos formavimas, eilinis bandymas sėti abejonę mūsų gebėjimais. Turėtų kalbėti apie parko direkciją, bet visur akcentuojamas kietakaktis G. Abaravičius. Kai neturi argumentų, man prikaišioja, kad per ilgai dirbu. Tiems, kas iš tikrųjų manipuliuoja viešąja nuomone, viešuoju interesu, pridengdami jais savo ekonominius interesus, tikrai nesiruošiu pasiduoti. Jų tikslas yra eilinį kartą sėti nepasitikėjimą valstybe ir siekti savo asmeninių tikslų“, - BNS sakė parko direkcijos vadovas.

B. Gudelio projektas įstrigęs 17 metų

Pasak irklavimo bazę Trakuose nuo 1999 metų valdančio verslininko B. Gudelio, jis negali pradėti jos remonto, nes parko direkcija reikalauja, jog pastatas būtų iš esmės rekonstruotas.

„Mes nuo 1999 metų norime remontuoti ir visą laiką - ta pati kalba. Yra vienas asmuo – ponas G. Abaravičius, kurį mes jau šešis kartus kvietėme į posėdžius. Jis niekada neateina, o kai nueiname pas jį ir pasakome, kad norime remontuoti irklavimo bazę, mums sako ne, nes neva tai vizualinė tarša. Mums liepia pirma nugriauti ir atnešti 3-4 pasiūlymus, kad pasirinktų, kas jam patiks. Ar gali ant vieno žmogaus kabėti tokie sprendimai? Tai kažkoks absurdas“, - pirmadienį spaudos konferencijoje teigė verslininkas.

Pasak B. Gudelio, jis į irklavimo bazės atnaujinimą investuotų apie 6 mln. eurų. Tuo metu, anot jo advokato Ugniaus Pėdnyčios, parko vadovas reikalauja ne kapitaliai suremontuoti pastatus, o juos rekonstruoti.

Pasak G. Abaravičiaus, B. Gudeliui nėra trukdoma plėtoti teritorijos, tačiau verslininkas esą neva nesilaiko reikalavimų - irklavimo bazė yra saugomoje teritorijoje, 2 ha ploto sklype, todėl turi būti rengiamas detalusis planas.

„Jie vietoj to, kad darytų detalųjį planą, su mumis bylinėjosi – bandė įrodyti, kad mes neteisūs. Vietoj to, kad dirbtų darbą ir parengtų privalomus dokumentus, viešai visuomenei deklaruotų, kaip ir ką jis vystys valstybės saugomoje teritorijoje, jis tiesiog nešioja gandus ir paskalas. Kadangi jo pastatai patenka į rekreacinės įstaigos teritoriją ir buvo suformuota beveik 2 ha ploto teritorija išskirtinėje vietoje, tai suponuoja, kad jis negali tų pastatų vystyti po vieną, o vystyti visą teritoriją. Šioje teritorijoje galima plėtoti didelę rekreacinę įstaigą – iki 120 miegamųjų vietų“, - aiškino G. Abaravičius.

Pasak parko direkcijos vadovo, B. Gudelis siekė privatizuoti suformuotą valstybinės žemės sklypą, nors saugomose teritorijose tai draudžiama.

„Jis bylinėjosi su valstybe, bandydamas įrodyti, kad turi teisę žemę privatizuoti - net Konstitucinis teismas pasisakė, kad rekreacinės teritorijos valstybės saugomose teritorijose yra neprivatizuojamos. Tai turbūt jam nuoskauda nuo seniai, kad neteko įsigyti – irgi buvo kalbama, kad valstybė trukdo ir žlugdo. Jis turi nuomą dabar ir jo pareiga yra parengti teritorijos detalųjį planą: jis turi pasakyti, kaip jis tą teritoriją vystys viešiesiems poreikiams, darydamas privatų verslą“, - pasakojo G. Abaravičius.

Trakų autobusų stotis planuojama ant sodybų teritorijos

Trakų autobusų stoties teritorijoje parduotuvės ir stoties kompleksą norinčio statyti D. Nedzinsko teigimu, skirtingai nei B.Gudeliui, jam pavyko susitikti su G. Abaravičiumi, tačiau  direkcija nesilaikė nuoseklios pozicijos dėl savo reikalavimų plėtrai.

„Pas daug valdininkų esu buvęs, bet prisiminsiu visą gyvenimą: ateini į kabinetą, kuriame sėdi žmogus į tave nugara, pasisveikini, jis tau nepasiūlo net atsisėsti, kompiuterio ekrane įjungia Islamo valstybės puslapį, kuriame groja muzika ir man sako: „Pažiūrėk, kaip barbarai niokoja Palmyros miestą“. Aš atėjau investuoti pinigų, o tai yra tyčiojimasis iš verslininkų. Susidūriau su dviem institucijomis autobusų stoties rekonstrukcijos atveju: Kultūros paveldo departamentu ir nacionaliniu parku. Departamentas yra griežtas, laikosi nuomonės. 2015 metais, prieš pradedant daryti šį projektą, kreipėmės į jį ir jie nuo pirmos dienos aiškiai surašė sąlygas, iki šios dienos jų nekeitė. Tos sąlygos aiškios, mes jas visas įvykdėme. Su nacionaliniu parku ryte – viena nuomonė, vakare – kita, kitą dieną – kažkoks nesuprantamas raštas", - spaudos konferencijoje teigė jis.

D. Nedzinsko teigimu, direkcijos vadovas buvo pats pasiūlęs sprendimą dėl plėtros autobusų stoties teritorijoje, tačiau vėliau savo nuomonę pakeitė, todėl projektas jau 2,5 metų yra įstrigęs.

G. Abaravičius BNS teigė niekuomet su D. Nedzinsku dviese nesusitikęs, o autobusų stoties projektas stringa todėl, kad sklype, kur pagal specialiuosius planus numatytos sodybos, planuojama autobusų stovėjimo aikštelė.

„Mes pasakėme, kad tai, ką jie piešia, negali būti įgyvendinta, nes ant pirmo Trakų senamiesčio sklypo Vytauto g. 88, kur yra sodybinio užstatymo teritorija, numatyta išasfaltuoti ir padaryti autobusų sustojimo aikštelę. Mes nuo pat pirmos dienos sakėme, kad tai neįmanoma, nes du specialieji planai kalba apie tai, kad yra saugomos sklypo istorinės ribos ir jame galima gyvenamoji paskirtis“, - sakė direkcijos vadovas.

„Kai jie sako, kad viskas suderinta, tai viskas suderinta buvo ir Kuršių nerijoje, kur po to visi sutartinai viską griovė, puolė ieškoti kaltų, kas suderino ir lėšų valstybės biudžete, kaip sumokėti tiems, kurie turėjo ten teisėtus lūkesčius“, - pridūrė direkcijos vadovas.


Šiame straipsnyje: Trakaiinvesticijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių