Dalai Lama sveikina Lietuvą su valstybės atkūrimo šimtmečiu

Vilniuje viešintis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama trečiadienį pasveikino Lietuvos žmones su valstybės atkūrimo šimtmečiu, ir paragino mėgautis laisve.

„Jūs kovojote ištisus šimtmečius ir dabar pasiekėte pagrindinę žmogaus teisę, laisvę, mėgaukitės tuo. Noriu pasveikinti Lietuvos žmones. Nuostabu“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Dalai Lama.

„Kiekviena maža tauta gali atlikti reikšmingą indėlį, (...) skatindama atjautą ir žmoniškumą. Šis šimtmetis turėtų būti atjautos, o ne ginklų šimtmetis, ne per didelio varžymosi arba jėgos demonstravimo šimtmetis. Manau, visa tai yra atgyvenę“, – teigė jis.

Lygindamas Lietuvos ir Tibeto laisvės siekius, Dalai Lama tvirtino, jog kiekvienu atveju galima įžvelgti panašumų ar skirtumų, tačiau laisvė tūkstančius metų yra bendra žmonijos siekiamybė.

„Be laisvės žmogaus intelektas negali būti pilnai išnaudojamas, todėl laisvė yra labai svarbi“, – tvirtino Tibeto dvasinis lyderis.

Nesureikšmina šalies vadovų dėmesio

Dalai Lama tvirtino nesureikšminantis to, kad šio vizito metu su juo nesusitiks Lietuvos vadovai.

2013 metais su Tibeto dvasiniu lyderiu Vilniuje susitiko Dalia Grybauskaitė, o tai sukėlė didelį Kinijos pasipiktinimą.

Švietimas yra mano įsipareigojimas numeris vienas.

Artėjant šių metų vizitui Pekinas perspėjo, kad Dalai Lamos apsilankymas gali pakenkti Lietuvos ir Kinijos santykiams, daugiausiai susijusiems su ekonomika.

„Man nėra didelio skirtumo. Prezidentė taip pat yra tiesiog žmogus, o pasaulyje gyvena septyni milijardai žmonių“, – tvirtino Dalai Lama.

„Jeigu turėčiau politinę darbotvarkę, tada man būtų aktualu susitikti su šalių lyderiais, bet aš neturiu politinės darbotvarkės. 2001 metais aš atsisakiau politinių atsakomybių, o 2011 aš galutinai atsistatydinau“, – kalbėjo jis.

„Nuo tada aš esu visiškai įsipareigojęs žmonių vertybių skatinimui. Švietimas yra mano įsipareigojimas numeris vienas“, – sakė Tibeto dvasinis lyderis.

Vizito metu jis ketvirtadienį susitiks su tibetiečius remiančiais Lietuvos politikais, verslininkais ir visuomenininkais.

Dalai Lama Lietuvoje lankosi ketvirtą kartą.

Sveikinimai JAV ir Šiaurės Korėjai

Vilniuje viešintis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama trečiadienį pareiškė besitikintis, kad Jungtinės Valstijos ir Šiaurės Korėja nuoširdžiai stengiasi užtikrinti taiką.

„Manau, kad bet kokios pastangos užtikrinti taiką ir galiausiai atsisakyti branduolinių ginklų yra įsipareigojimas“, – žurnalistams sakė Dalai Lama.

„Taigi, jeigu tai vyksta rimtai, didžiausi sveikinimai. Jeigu tai tik politinis žaidimas, tada aš nežinau“, – pridūrė jis ir pradėjo krizenti.

Taip Tibeto dvasinis lyderis kalbėjo antradienį Singapūre susitikus JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) ir Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui (Kim Čen Unui).

Jie pasirašė dokumentą, kur Baltųjų rūmų šeimininkas pažadėjo „saugumo garantijas“ Pchenjanui, o Kim Jong Unas patvirtino įsipareigojimą dėl „visiškos Korėjos pusiasalio denuklearizacijos“.

D. Trumpas taip pat pareiškė, kad Vašingtonas neberengs karinių pratybų su Seulu ir sieks išvesti JAV karius iš Pietų Korėjos.

Tiesos galia yra stipresnė, nei ginklų“

Baltijos šalys patyrė, kad tiesos galia yra daug stipresnė, nei ginklų, sako Vilniuje viešintis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama.

Trečiadienį, Vilniaus universitete skaitydamas paskaitą apie žmogiškąsias vertybes švietime jis pabrėžė, kad tibetiečiai taip pat turi šį pranašumą prieš Kiniją.

„Manau, jūs, Baltijos šalys, patyrėte: tiesos galia yra daug stipresnė, nei ginklų. Tibete taip pat, aš visuomet sakau (...), mes turime tiesos galią, Kinų kariuomenė – ginklo galią. Taip, laikinai ginklų galia yra kur kas stipresnė, bet ilgesniu laikotarpiu stipresnė yra tiesos galia“, – sakė Dalai Lama.

Manau, jūs, Baltijos šalys, patyrėte: tiesos galia yra daug stipresnė, nei ginklų.

Kalbėdamas apie konfliktus Sirijoje, Afganistane, jis kvietė XXI amžiuje atrasti taiką bei dialogą bei neabejojo, kad maža valstybė, tokia kaip Lietuva, gali reikšmingai prie to prisidėti.

„Manau, jūs turėtumėte reikšmingai prisidėti kuriant taikų pasaulį, taikos amžių, dialogo amžių. Kartais jaučiu, kad mažesnės tautos gali labiau prisidėti, nei didžiosios“, – sakė jis.

Dalai Lama kritikuoja tarptautinę ginklų prekybą, pabrėžia būtinybę mažinti ginklavimąsi.

„Kai kurios šalys, įskaitant Ameriką, pardavinėja ginklus. Bet esminis kulkos tikslas yra žudyti. Mes juk nevalgysime kulkos. Norėdami XXI amžiuje sukurti taikos amžių, pirmiausia turime rimtai galvoti, kaip sumažinti ginklų“, – sakė jis.

2011-aisiais iš politinių pareigų pasitraukęs Dalai Lama kalbėjo, kad Kinijos valdomame Tibeto plokščiakalnyje padaryta „daug žalos“ Tibeto kultūrai, ypač draudimas mokytis tibetietiškai.

„Egzistuoja draudimai mokytis tibetietiškai. Tai yra trumparegiška. Ir trumparegiai politiškai angažuoti žmonės vadovaujasi tokia politika. Tai nereikalinga. Mano nuomone, kalbant apie Tibeto problemą, logiška, jog kuo daugiau spaudimo, tuo daugiau priešinamasi“, – sakė jis.

Anot jo, dabartinė politinė Tibeto vadovybė atstovauja tibetiečių pozicijai nesiekti visiškos nepriklausomybės, tačiau reikalauti vykdyti Kinijos Konstitucijoje numatytas teises tautinėms mažumoms.

„Ir tai turėtų būti visiškai vykdoma“, – pabrėžė jis.

Tibeto dvasinis vadovas pabrėžė, kad labai skirtingos filosofinės, religinės tradicijos pasaulyje turi pagrindinę meilės ir atjautos žinią, o moderniose švietimo sistemose pasigenda „emocijų higienos“ bei vidinio pažinimo. Pasak jo, šiuolaikinės edukacinės sistemos iš esmės paremtos materializmu.

Anot jo, nors meilė, atjauta, tolerancija ir atlaidumas yra laikomos religinėmis realijomis, jos taip pat padeda atsisakyti pykčio, jo lemiamų problemų, todėl ir yra labai svarbios ugdymo procese.

Pasodino obelį Užupyje

Vilniuje viešintis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama trečiadienį Tibeto skvere Užupyje pasodino medelį, taip pasveikindamas Lietuvą su valstybės atkūrimo šimtmečiu.

Stebint, filmuojant ir fotografuojant keliems šimtams žmonių, Dalai Lama pasakė kalbą ir kartu su savo padėjėjais pasodino obelį. Vienas jį lydėjusių vienuolių perrišo medį Chadaka vadinamu baltu budistų šaliku, simbolizuojančiu svetingumą ir draugiškumą.

Lietuva valstybę atkūrė 1918 metų vasario 16 dieną, kai Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Savo kalboje Dalai Lama dėkojo lietuviams už paramą tibetiečiams.

„Nedidelė tauta rodo empatiją kitai nedidelei tautai“, – sakė jis.

Kinija įvedė kariuomenę į Tibetą 1951 metais, šiai teritorijai paskelbus nepriklausomybę. Pekinas teigia tuomet išlaisvinęs Tibetą, tačiau daugelis vietos gyventojų iki šiol kaltina centrinę valdžią kultūrine ir religine priespauda.

Dalai Lama pareiškė, kad budistine kultūra domisi vis daugiau žmonių tiek pačioje Kinijoje, tiek visame pasaulyje.

„Daug kinų jau dabar rodo palankumą Tibeto budistų tradicijoms, kurios yra paremtos ne tik tikėjimu, bet ir analitine meditacija“, – kalbėjo Tibeto dvasinis lyderis.

„Šiandienos pasaulyje budistinė kultūra yra labai aktuali“, – kalbėjo jis.

Vėliau šalia Neries krantinės Tibeto dvasinis lyderis apžiūrėjo Jurgos Ivanauskaitės fotografijų parodą „Tibetas – kita realybė“.

Dalai Lama Lietuvoje vieši ketvirtą kartą.

Premjeras: susitikti su Dalai Lama nebuvo poreikio

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad susitikti su Lietuvoje viešinčiu Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama nebuvo poreikio.

Pasak jo, noro susitikti nereiškė ir paties Dalai Lamos atstovai.

„Na matote, mes derinamės pozicijas ir susitinkame tada, kada yra iš vienos ar kitos pusės poreikis. Tokio poreikio nebuvo, dėl to nebuvo tokio susitikimo“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Dalai Lamos veiklos nepripažįstantis Pekinas prieš vizitą perspėjo, kad jo apsilankymas gali pakenkti dvišaliams Lietuvos ir Kinijos santykiams.

S. Skvernelis tvirtina, kad Dalai Lamos vizitas santykiams pakenkti neturėtų.

„Jie yra tikrai geri, augantys, dinamiški“, – sakė ministras pirmininkas.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

D.

D. portretas
Zigmai nejau nepastebi, kad Kristus ir Buda ir Dalai lama ir daug kitų humanistų kalba apie tas pačias vertybes visai nepriklausomai nuo jų religijos.

Zigmas

Zigmas portretas
Man tai viską į vietas sudėliojo Jurga Ivanauskaitė. Ieškojo, keliavo, galiausiai jai pačiai budistai pasakė, Tavo esmė yra krikščionybėje, nesiblaškyk po religijas. Man nepatinka kad žmonės neturi rimtos religinės pozicijos, tie, kur puolė prie Lamos, puls ir prie Pranciškaus. Religinis neraštingumas.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių