Biblioteka – įrodymas, kad architektūra yra menas

Naujoji Vilniaus universiteto biblioteka – tai įrodymas, kad architektūra yra menas. Įvertinti šį kūrinį gali ne vien studentai. Į sostinę atvykę kauniečiai taip pat turi galimybę iš vidaus apžiūrėti ledkalnius primenančius objektus.

Naujoji Vilniaus universiteto biblioteka – tai įrodymas, kad architektūra yra menas. Įvertinti šį kūrinį gali ne vien studentai. Į sostinę atvykę kauniečiai taip pat turi galimybę iš vidaus apžiūrėti ledkalnius primenančius objektus.

Už dizainą svarbiau erdvės

Geriausiu pastarųjų dvejų metų architektūros kūriniu Lietuvoje pripažinta Vilniaus universiteto biblioteka, įsikūrusi sostinės studentų miestelyje – Saulėtekyje. Architekto Rolando Paleko vadovaujamai architektų grupei, parengusiai Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) projektą neseniai įteiktas Aplinkos ministerijos įsteigtas apdovanojimas. Tai ne pirmas, galbūt ir ne paskutinis įvertinimas už šio statinio projektą.

Paprašytas pabūti savotišku gidu skaitytojams, pirmą kartą aplankysiantiems šį pastatą, R.Palekas nepanoro to daryti. Jis taip pat neišdavė, kokių minčių genamas suprojektavo statinį būtent tokį – tris pasvirusius netaisyklingų formų tūrius.

"Kuriant šį pastatą buvo tam tikrų inspiracijų, iš ko gimė trys tūriai pamiškėje. Nenoriu jų viešinti. Vieni žmonės įžvelgia vienokią simboliką, kiti – kitokią. Labai gerai, kad matoma skirtingai", – "Kauno dienai" kalbėjo autorius ir paliko patiems žmonėms susidaryti nuomonę apie jo kūrinį.

Tiesa, autorius prasitarė, kad jam pačiam šis pastatas nėra susijęs su fasado išraiška, dizainu.

"Taip, pastatų siluetai yra ekspresyvūs, bet tai ir viskas. Man visada svarbiau yra erdvės, jungtys tarp erdvių. Pavyzdžiui, kaip patenkama iš lauko į vidų, kaip žmogus jaučiasi vestibiulyje, kaip jis keliauja į labiausiai nutolusius pastato taškus, ką jis mato, į kokią atmosferą jis įsilieja, kaip krenta šviesa, kaip jis sutinka pažįstamo žmogaus žvilgsnį, kaip pakėlęs akis jis gali pamatyti šalia esantį mišką. Šie klausimai man svarbūs, o dizainas atėjo tarsi savaime", – atskleidė R.Palekas.

Grąža nuvertintai kultūrai

R.Palekas pripažino siekęs, kad pastatas būtų neeilinis. "Tai kultūros objektas, dėl to jis turėjo būti išskirtinis, matomas, pastebimas, kitoks nei kiti. Visada savo gyvenime didelę reikšmę teikiau knygai. Deja, kultūrai pas mus skiriama per mažai dėmesio", –  argumentavo architektas.

"Galima sakyti, kad pasaulis susideda iš dviejų laukų: materialiojo ir dvasinio. Materializmas, vartotojiškumas egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Todėl labai norėjosi pamaloninti dvasinį pasaulinį lauką, akcentuoti, kad čia yra gėris", – mintį tęsė pašnekovas.

R.Palekas dėkingas užsakovams – Vilniaus universitetui – už suteiktą kūrybos laisvę. "Mes, architektų biuras, siūlėme, koks tai turi būti pastatas. Buvo labai malonu, kad turėjome inteligentišką užsakovų kolektyvą. Atsirado labai geras kūrybinis santykis. Buvome tarsi viena komanda", – pagyrų negailėjo R.Palekas. Jis įsitikinęs, kad užsakovai verti apdovanojimo taip pat kaip rangovai.

Sotūs ne pinigų, o idealizmo

R.Palekas už sėkmingą rezultatą dėkingas net ir ekonominiam sunkmečiui. "Taip jau susiklostė, kad ir krizė mums labai padėjo. Norisi, tokius objektus daryti atidžiai, gerai apgalvojant, sukuriant originalesnius sprendimus, o ne tiražuoti savo paties ar jau kur nors matytus sumanymus. Tokiems dalykams reikia laiko, o krizė mums jo davė", – konstatavo pašnekovas.
Tiesa, tai nebuvo pelningas užsakymas. "Jei architektai imasi tokio darbo, jie iš anksto turi susitaikyti, kad bus finansinis nuostolis. Idealizmas buvo svarbiausia.  Neskaičiavome, kiek laiko sugaištame, kiek papildomų problemų sprendžiame", –  atvirai kalbėjo kūrėjas.

Prieš 5–6 metus, kai prasidėjo bibliotekos kūrimo procesas, įvaizdis, kas yra biblioteka, buvo visiškai kitoks: knygos su lentynomis ir skaitantys žmonės. "Pavyko padaryti, kad biblioteka tampa kitokio tipo pastatu ir kitokiomis erdvėmis. Siūlėme įvairias pažangias idėjas, jei įtikindavome, jas priimdavo. Taip pat ir universiteto kolektyvas siūlė savo mintis", – prisiminė architektas, autorystę priskiriantis ne tik sau, bet ir bendradarbiams.

Sužavėjo biblioteka Kaune

R.Palekas teigė lankęsis gerokai anksčiau atidarytoje dabartinio Lietuvos sveikatos universiteto bibliotekoje Kaune, projektuotoje architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės vadovaujamo kolektyvo.

"Tai puikus darbas, keliu prieš Gražiną kepurę. Jau buvome pradėję projektuoti savo biblioteką, kai aplankiau jos projektuotą pastatą Kaune. Sužavėjo vienos, persiliejančios, erdvės jausmas. Tada pagalvojau, kad galbūt paskubėjome skaidydami biblioteką į tris tūrius. Iškilo kūrybinė abejonė, bet paskui pasimiršo", –  atskleidė pašnekovas.
Nors naujoji Vilniaus universiteto biblioteka nutolusi nuo sostinės centro, pasak R.Paleko, miesto svečiai viešuoju transportu gali atvykti iki jos troleibusu be persėdimų. Pastatas yra studentų miestelyje, kuris nuo seno pramintas Niujorku.

"Dar kai pats studijavau, iki Niujorko atvažiuodavau antruoju troleibusu, ir dabar jis ten pat važiuoja", – sufleravo architektas.

Registruotiems bibliotekos lankytojams pastatas atviras 24 valandas per parą, o norintieji iš vidaus apžiūrėti biblioteką, pasak R.Paleko, gali tai padaryti administracijos darbo laiku. Naktinė prieiga įmanoma tik turintiesiems specialias korteles.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių