- Ugnė Karaliūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pranešė, jog sulaukė intriguojančio projekto pasiūlymo. „Gavau batų valymo paslaugų projekto Vilniuje iniciatorių užklausą. Prieš susidarydamas nuomonę apie projektą, norėčiau išgirsti Jūsų poziciją. Kaip vertintumėte mobilią batų valymo paslaugą Vilniaus mieste? Šią paslaugą teiktų žmonės su klausos negalia“, - sostinės gyventojų teiravosi miesto vadovas.
Paslauga nesinaudotų
Pakursčius ugnį jautria socialine tema A.Zuokas sulaukė daugybės „Facebook“ vartotojų komentarų. Vieniems ši idėja pasirodė aktuali, kiti negailėjo aršios kritikos bei sarkastiškų komentarų: „ši paslauga būtų paklausi tik prie Seimo durų rytais, gal“, „gal visi pradėsime vaikščioti su skrybėlėmis ir monokliais?“, „jau geriau viešosiose įstaigose arba prekybos centrų tualetuose batų valymo aparatus pastatyti“, „man atrodo, batų valymas iš esmės menkina žmogaus orumą“, „manau, kad žmonės su klausos negalia galėtų dirbti daugiau kūrybinį darbą nei valyti batus“.
Daugelis internautų svarstė, ar sostinei tokia paslauga išvis reikalinga. Juk gyventojai ir taip taupo pinigus, o batus gali puikiai nusivalyti patys. Užvirus aršiai diskusijai ir pats A.Zuokas pripažino, kad pats nesinaudotų tokia paslauga.
Gali ne tik valyti batus
Projekto „Asmenų su klausos negalia integracija į darbo rinką“ atstovė Danguolė Michelevičienė teigė, kad kurtiesiems reikėtų siūlyti ne batus valyti, o dirbti labiau atsakingą darbą. „Batus gali valyti visi, kam patinka šis darbas. Kurtieji sugeba ne tik valyti, bet gaminti bei taisyti batus“, - tvirtino pašnekovė.
Nors specialistės teigimu klausos negalią turintys asmenys gali puikiai integruotis į darbo rinką, vis dėlto kliūčių dar yra. Kurtiesiems užimti darbo vietas trukdo bendravimo sunkumai, negatyvus visuomenės bei darbdavių požiūris.
D.Michelevičienė teigė, kad darbo vieta klausos negalią turinčiam žmogui neatitenka kartais ir dėl asmeninių jo savybių. „Problemiškų, neatsakingų žmonių yra tiek tarp girdinčiųjų, tiek kurčiųjų. Norintys dirbti ir turintys profesiją žmonės su klausos negalia sėkmingai įsidarbina ir darbdaviai džiaugiasi, turėdami gerus darbuotojus“, - mintis dėstė projekto atstovė.
Išsilavinimą įgyti galima su vertėju
Padedanti klausos negalią turintiems asmenims patekti į darbo rinką moteris teigė, kad priklausomai nuo žmogaus sugebėjimų kurtieji puikiai dirba staliais, siuvėjais, virėjais, maketuotojais, kasininkais, salės darbuotojai, valytojais, pakuotojais. „Kurtieji ir neprigirdintieji jau pripažįstami kaip puikūs darbuotojai, tačiau kyla problemų dėl jų išsilaikymo darbo vietose dėl bendravimo sunkumų, kultūros skirtumų.
Išsilavinimą asmenys su klausos negalia gali įgyti Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centre ar kituose profesijos centruose, kolegijose, pasikvietus gestų kalbos vertėjus.
Kaip teigė D.Michelevičienė, šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 7115 kurčiųjų asmenų bei apie 30 tūkst. neprigirdinčiųjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą4
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...
-
D. Vedrickas: VPT galbūt vertins galutinę stadiono koncesijos sutartį – nenorėčiau dabar spekuliuoti2
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas neatmeta, kad tarnyba vertins Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties galutinį variantą. ...