A.Zuokas: gal mano vardinis vynas kada ir atsiras, bet jis bus iš lietuviškų vynuogių

  • Teksto dydis:

Vilniaus meras Artūras Zuokas pripažįsta, kad dar ne visi jo sumanymai ir pažadai rinkėjams įgyvendinti, bet rankų nežada nuleisti. Jau tradicine tampančioje "Vilniaus dienos" rubrikoje "Klausk mero drąsiai" A.Zuokas viešojo transporto pertvarkos rezultatų prašo dar palaukti, o ir vilties, kad įmonių "Vilnius veža" bei "Air Lituanica" projektai taps pelningi, taip pat nepraranda.

– Kada galima tikėtis, jog bus sutvarkyta Neries pakrantė taip, kad eidamas ja jausi malonumą, o ne pasišlykštėjimą šiukšlėmis, išmatomis ir kitais nemaloniais dalykais? Šiuo metu, kaip pastebėjau, nėra net elementariausių šiukšliadėžių! Kiek teko girdėti atsiliepimų, žmonės taip pat nepatenkinti ir "kruizu", kuris vyksta Neries upe, vien dėl to, kad nėra į ką pasižiūrėti, – nebent į šiukšles. Galbūt Neries krantinės sutvarkymas būtų nebloga investicija pritraukiant dar daugiau turistų, kurie galėtų pasigrožėti ne tik Gedimino bokštu, Vilniaus senamiesčiu, bet ir nuostabia upe? Mere, esate aplankęs daug šalių, tad, manau, tikrai atkreipėte dėmesį, kaip sutvarkytos upių ar kanalų krantinės miestuose.
(Rasa)

– Ačiū už informaciją. Taip, šiukšlės Neries krantinėje turi būti renkamos kasdien. Įspėjome rangovus, kad tvarka turi būti užtikrinta. Pastebėjus netvarką mieste, visada galima informuoti savivaldybės tarnybas pasitelkiant Problemų registrą. Pakanka užpildyti užklausą www.vilnius.lt/problemos. Kalbant apie šiukšliadėžes, jos krantinėje buvo įrengtos. Tačiau jau kitą dieną vandalai jas sumetė į Nerį. Todėl bent kol kas iš naujo įrengti šiukšliadėžių neplanuojame, kol nerasime sprendimų, kaip užtikrinti efektyvesnę pačios krantinės priežiūrą – pradedant tvarkymu ir baigiant apšvietimu bei kameromis.

– Kodėl Antakalnyje liko tik 2-ojo maršruto troleibusai, nors prieš tai buvo trys panašūs maršrutai? Žmonės patiria daug nepatogumų.
(Agne)

– Antakalnio gatve važiuoja ne tik 2 maršruto troleibusai, juk keleivius taip pat veža 4, 14, 19 ir 21 maršrutų troleibusai. Be to, dar galima naudotis 4G bei 5G maršrutų greitaisiais autobusais ir 50 maršruto autobusais. Deja, esant dabartinei įmonės "Vilniaus viešasis transportas" finansinei situacijai tikrai neįmanoma nustatyti keleivinio transporto maršrutų taip, kad keleiviai į visus norimus mikrorajonus galėtų nuvažiuoti nepersėsdami ir norimu laiku. Šiandien įmonės skola siekia daugiau nei 110 mln. litų.

– Vis dar tikite, kad daug nuostolių patiriančios "Vilnius veža" ir "Air Lituanica" gali tapti pelningos?
(Pesimistas)

– Bet kuri įmonė (ar savivaldybės, ar privati) niekada nepradeda savo veiklos nuo pliuso. Verslas prasideda nuo investicijų. O tikėtis pelno praėjus vos keliems mėnesiams nuo veiklos pradžios šiek tiek naivu. Tad teks šiek tiek palaukti. Mūsų, kaip savivaldybės, pagrindinė funkcija yra populiarinti Vilnių pasaulyje, pritraukti į mūsų miestą kuo daugiau turistų, verslininkų, žmonių, kurie norėtų čia atvažiuoti vėl ir vėl, investuoti, gyventi, leisti čia savo pinigus.

Tiek "Air Lituanica", tiek "Vilnius veža" yra neatsiejamos Vilniaus įvaizdžio gerinimo pasaulyje dalys. Su "Air Lituanica" Vilnius tapo paprasčiau pasiekiamas. Dabar į mūsų sostinę nereikia skristi per Rygą. Jau turime tiesioginius reisus su Briuseliu, Amsterdamu, Berlynu, Praha, Miunchenu.

Įmonėje "Vilnius veža" šiuo metu jau dirba 127 darbuotojai. Jau yra 40 automobilių, iki metų pabaigos jų skaičius dar didės.

Kadangi įmonė dirba skaidriai, ji patiria didesnių sąnaudų nei dauguma konkurentų rinkoje. Prognoziniai pajamų ir sąnaudų vertinimai parodė, kad didelę savikainos dalį sudarys valstybei sumokami mokesčiai (vien šį mėnesį "Vilnius veža" valstybei sumokėjo 124 tūkst. litų ). 1 km savikainoje pajamų mokestis sudaro apie 18 centų, o socialiniai mokesčiai – apie 50 centų. Tai yra daugiau nei "Vilnius veža" kainos skirtumas, palyginti su mažesnius tarifus taikančiomis taksi įmonėmis.

Kainos skirtumas klientams kompensuojamas geresniu komfortu, patikimumu, saugumu, o dažnai ir mažesne galutine kelionės kaina, nes ji apskaičiuojama sąžiningai ir aiškiai. Tai, kad įmonė palankiai priimama rinkoje, rodo didėjantis sutartinių ir lojalių klientų skaičius. Įmonė "Vilnius veža" nuo veiklos pradžios pervežė apie 200 tūkst. žmonių.

– Nors dar lyg ir ruduo, tačiau ar nebus taip, kad miesto kelininkus žiema vėl užgrius netikėtai? Ar ruošiamasi žiemai?
(Robertas)

– Tikrai ne, neužklups. Pasiruošimo darbai jau prasidėjo. Prieš kelias dienas pasirašytos sutartys dėl medžiagų įsigijimo ir užsakomos medžiagos. Be to, sandėliuose nuo praėjusio sezono dar liko apie 2 tūkst. t druskos ir nemažas kiekis smėlio bei druskos mišinio.

Beje, ir praėjusiais metais žiema kelininkų neužklupo netikėtai – Vilniaus gatvės buvo pravažiuojamos net ir kai sniego iškrisdavo tiek, kad kai kurie ruožai buvo valomi po penkis kartus per dieną. Tarnybos įveikė vieną ilgiausių žiemų, palyginti su ankstesniais sezonais, o pats darbas vykdavo visą parą. Tikrai yra už ką jiems padėkoti.

– Klausimas ponui A.Zuokui. Ponas mere, kai dalyvavot rinkimuose, jūsų rinkimų kampanijoje buvo žadėta, jog kai tapsit meru, atlyginimai sieks iki 3 tūkst. litų, taipogi žadėjote, kad šildymas Vilniuje taps pigesnis, nes žinote, kaip tai įgyvendinti... Gal jau atėjo laikas realizuoti pažadus? Ačiū už atsakymą.
(Pagarbiai Gražina K.)

– Tokie dalykai, kaip šilumos kainos sumažinimas ir algos didinimas, yra ilgesnis procesas, nei sutvarkyti miesto gatvę ar įrengti naują žaidimų aikštelę. Ir nuo kadencijos pradžios su komanda darome viską, kad tai būtų įgyvendinta. Džiaugiamės, jog Vilniaus miesto savivaldybė, Vyriausybė, AB Vilniaus šilumos tinklai ir bendrovė "Lietuvos energija" bendrai imasi veiksmų, dėl kurių kaina už šildymą mažės 20 proc., taip pat bus gaminama elektros energija, kurios nereikės importuoti iš užsienio. Artimiausiu metu, jeigu pritars miesto taryba, bus pasirašytas ketinimų protokolas. Įgyvendinus Vilniaus TE-3 konversijos į vietinį kurą projektą, mažės šilumos kaina, pagaminta žalia elektra bus parduodama rinkos sąlygomis.

2002 m. patvirtintame Vilniaus miesto strateginiame plane buvo numatyta, kad 2020 m. vidutinis vilniečio atlyginimas sieks 6400 litų. Tačiau, atsižvelgiant į ekspertų skaičiavimus, labiau tikėtina, kad dėl ekonominės krizės įtakos atlyginimas gali siekti apie 5000 litų. Ekspertai numatė du scenarijus – bazinį, kai vidutinis bruto darbo užmokestis Vilniuje sieks 3594 litus, ir optimistinį – 4928 litus. Norint pasiekti tokį vidutinį atlyginimą, reikia skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo vystymąsi Vilniaus mieste, pritraukti stambių bendrovių ir tarptautinių institucijų, kurios vystytų savo veiklą Vilniuje, didinti savivaldybės ir jai pavaldžių institucijų veiklos efektyvumą, efektyviai naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, didinti minimalų atlyginimą, skatinti informacinių technologijų paslaugų eksportą, medicininį, kultūrinį bei konferencinį turizmą – ir mes dirbame visose šiose srityse.

Be to, Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama viešuosius pirkimus, pirmoji Lietuvoje nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. pradėjo reikalauti, kad tiekėjai įsipareigotų darbuotojams mokėti ne mažesnį kaip 90 proc. vidutinį darbo užmokestį Vilniaus mieste, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas prie Vyriausybės.

– Jau laikas butų gerą šiuolaikinį stadioną statyti, tada dar daugiau svečių iš užsienio atvažiuotų. Juk taip visa Europa futbolą mėgsta...
(Arvydas)

– Šiuo metu vyksta konkurencinio dialogo procedūros su pirkimo dalyviu. Jeigu pirkimas bus pripažintas tinkamu ir pirkimo dalyvis bus paskelbtas laimėtoju, daugmaž po Naujųjų metų sutartis bus tvirtinama taryboje ir pasirašoma. Tad naujo stadiono statybų pradžios galime tikėtis jau kitais metais. Statybos turėtų trukti ne ilgiau nei 3 metus. Kaip konkrečiai atrodys stadionas, kalbėti kol kas anksti, tačiau jis būtinai turės atitikti kelis svarbius reikalavimus. Pirmiausia tai turės būti IV kategorijos futbolo stadionas, kuriame bus ne mažiau nei 10 tūkst. vietų.

– Prieš transporto reformą buvo teigiama, kad ji paskatins vilniečius persėsti iš automobilių į viešąjį transportą. Ar šis planas pavyko? Ir kaip jis gali pavykti, jei, tarkime, iš Saulėtekio iki V.Kudirkos aikštės stotelės tiesiogiai (ne aplinkkeliais, taigi, kai užtenka 30 minučių bilieto) veža nebe trijų, o tik vieno maršruto troleibusai, ir tie patys nuolat perpildyti?

– Viešojo transporto optimizavimas įgyvendintas tik prieš tris mėnesius, todėl galutinį rezultatų dar reikės palaukti. Visgi ekonominis naudingumas jau jaučiamas – vien per šias rugsėjo dienas parduota 27 tūkst. vilniečio kortelių, gaunamos pajamos jau dabar beveik 6 mln. litų viršija ankstesniais metais gautas pajamas tuo pačiu laikotarpiu, o dar net nesibaigė rugsėjo mėnuo. Be to, 4 proc. sumažėjo lėšos, reikalingos viešojo transporto patiriamiems nuostoliams kompensuoti.

Kalbant apie konkretų atvejį, norėčiau tik patikslinti: nepaisant to, kad besidubliuojančių maršrutų buvo atsisakyta, – 2 maršruto troleibusų skaičius buvo padidintas. Taigi – ar turint du, keturis arba penkis maršrutus, kurie dubliuoja vienas kitą ir kur bendrai dirba 10 transporto priemonių, ar turint tik vieną maršrutą, kuriame dirba tos pačios 10 transporto priemonių.

Situacija išliko nepakitusi. Maršrutų skaičius nekeičia turimų transporto priemonių skaičiaus. Įmonės parką reikia atnaujinti ir tai siekiame įgyvendinti – vien per 2013–2014 m. bus įsigyti 59 nauji autobusai, iš jų jau 19 dirba miesto gatvėse.

– Esate vyno mėgėjas ir teko girdėti, kad turite ar nuomojatės vynuogyną Italijoje. Ar geras šiemet vynuogių derlius ir kada pasirodys jūsų vardinis vynas Lietuvoje?
(Valdas)

– Labai nedaug vartoju alkoholio, stiprių gėrimų išvis nevartoju, tik kartais paragauju. Skanauju vyną kartu su maistu. Į vyną žiūriu kaip Viduržemio jūros regiono gyventojai: tai prieskonis prie maisto. Deja, neturiu nei savo vynuogyno, nei jo nuomojuosi. Nežinau, gal mano vardinis vynas kada ir atsiras, bet jis turės būti tik iš Lietuvoje išaugintų vynuogių, žinau keletą žmonių, kurie augina tikrai geras vynuoges.

– Kokį vaidmenį jūsų gyvenime suvaidino Jonas Mekas? Kas jis mokytojas ar draugas? Kuo jis jus žavi?
(Vytas)

– Jonas Mekas yra mano ir mokytojas, ir draugas, labai jį gerbiu. Jis yra laisvas žmogus visomis prasmėmis: kūrybine prasme, gyvenimo stiliumi, savo neįprastomis įžvalgomis. Prieš daugybę metų susipažinome ir nuo tada jis mane nuolat įkvepia, kaip galima žiūrėti į kasdienybę kitu kampu ar net kitais kampais. J.Mekas pripažino, kad jį įkvepia oras, kaip ir mane įkvepia ypač švarus Vilniaus oras. Nepamirškime, kaip sako Jonas, eiti su šypsniu, su šypsena į viską.

– Vykdant transporto reforma buvo naikinami maršrutai, kurių didžioji trasos dalis sutampa su kitu maršrutu. Kodėl 43 autobuso trasa buvo pakeista taip, kad dabar beveik visa sutampa su 73 autobuso trasa?
(Laima)

– 43 ir 73 autobusų maršrutai pagrinde skirti aptarnauti Justiniškių mikrorajono gyventojus, nes čia didelis skaičius keleivių, besinaudojančių viešuoju transportu. Šių maršrutų apjungimas pablogintų ne tik Justiniškių, bet ypač Šeškinėje gyvenančių keleivių susisiekimą viešuoju transportu. Be to, nuo Šeškinės šių autobusų maršrutų trasos praktiškai nesidubliuoja ir keleivius veža iš skirtingų gatvių. Taip pat labai svarbu ir tai, kad autobusai stoja kiekvienoje stotelėje ir keleivius priveža prie greitųjų autobusų trasų.

– Kodėl jus imatės ambicingų, naujų projektų, jei tam nėra lėšų? Kodėl nebandote pabaigti jau seniai pradėtų?
(Ieva)

– Prioritetas yra teikiamas tęstiniams projektams. Jeigu šiandien prasidėjo statybos, reiškia darbai ruošiantis toms statyboms, ieškant investuotojų, ieškant finansavimo prasidėjo gerokai anksčiau.

Skirstant lėšas prioritetas skiriamas ir tiems projektams, kurie yra kofinansuojami iš ES struktūrinių fondų.

Pavyzdžiui, Vakarinio aplinkkelio viso projekto vertė gali siekti 655 mln. litų, iš kurių didžioji dalis – ES  lėšos. Jis pradėtas tiesti ne vakar ir ne užvakar. Pirmą kartą aplinkkelį planuota pradėti statyti dar 1988 m., bet nesėkmingai, realūs darbai prasidėjo tik 2008 m. Tai galime tik įsivaizduoti kiek reikalingas šis projektas miestui ir visai Lietuvai. Taip pat ir Bernardinų sodas nėra kažkas naujo. Tai taip pat tęstinis projektas, pradėtas dar 2006 m.

Žinoma, neretai planus pakoreguoja gyvenimas. Natūraliai dėvisi keliai, pastatai, transportas. Ir menkus miesto resursus, nepaisant 1,2 mlrd. litų skolos reikia skirti vis naujiems projektams. Turbūt sutiksite, kad Vilniuje trūksta vaikų darželių ir 14 mln. litų naujo darželio statyboms Santariškėse skirti buvo būtina.

Nepamirškime, kad daug projektų vykdoma ne savivaldybės, bet privačių investuotojų lėšomis. Vilnius pagal "FDI Magazine" reitingą pernai buvo 4 pasaulyje pagal tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą pasaulyje. Tiesioginės užsienio investicijos mieste siekia 22 mlrd. litų per metus.

Dešiniajame Neries krante statomame "Quadrum" verslo centre planuojama apie 4 tūkst. darbo vietų, investicijos siekia 260 mln. litų. Projektą įgyvendina norvegų kapitalo įmonė "Schage".
2012 m. rugsėjį duris atvėrė Katedros aikštėje įsikūręs 5 žvaigždučių viešbutis "Kempinski Hotel Cathedral Square Vilnius". Viešbučio statybos kainavo 40 mln. eurų (138 mln. litų).

2012 m. rugsėjį Naujamiestyje atsidarė "Comfort Hotel LT". Investicijos į šį objektą siekė 30 mln. litų. Investuotojai – beveik 200 viešbučių valdančios "Nordic Choice Hotels" savininkai.
2012 m. balandį kompanija "Thermo Fisher Scientific" - didžiausia pasaulio bendrovė, siūlanti produktus ir paslaugas mokslui, pranešė, kad kompanijos padalinys Vilniuje UAB "Fermentas" sėkmingai įgyvendino gamybos 2,6 mln. litų investicinį projektą.

Tų pačių metų rudenį bendrovė Vilniuje atidarė Molekulinės biologijos mokslų kompetencijų centrą, bei įvykdė dar du investicinius projektus, kurių bendra vertė per 10 mln. litų. Centre, kurio plotas yra 14,5 tūkst. kv. m, jau dirba daugiau nei 400 tyrėjų ir laboratorijų darbuotojų.

Rugsėjo 24 d. prasidėjo Vilniaus "silicio slėnio" statybos Vismaliukuose. Jau po 5–7 metų buvusiame kariniame poligone galės dirbti 2 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų, o metinė apyvarta sieks 2 mlrd. litų.

– Kodėl piko valandomis važinėja trumpi autobusai, nors žmones juose kartais net netelpa?
(Arnas)

– Įvertinus stipriai išaugusius keleivių srautus nuo rugsėjo 1 d., nuo rugsėjo 16 d. grietuosiuose maršrutuose dirba beveik tik ilgi, triašiai, autobusai. Tačiau mūsų autobusų parko vidutinis transporto priemonių amžius (virš 15 metų), todėl natūralu, kad sudėtinga užtikrinti, kad autobusai maršrutuose negestų. Sugedusius ilgus autobusus keičia rezerve esantys trumpi dviašiai autobusai. Tikrai keleivių srautai maršrutuose nuolat stebimi ir padidėjus keleivių skaičiui į maršrutus pridedama transporto priemonių arba keičiamos autobusų talpos didesnėmis.
 

Jums rūpimus klausimus Vilniaus merui Artūrui Zuokui siųskite e. paštu: nuomone@diena.lt 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių