Tarp atleidžiamų 200 Vilniaus savivaldybės darbuotojų esą yra tokių, kurie išspiriami pažeidžiant visus darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus. Be socialinių garantijų liekantys darbuotojai negailestingai Vilniaus miesto valdžiai grūmoja teismais.

Išspiriami neturės teisės susirgti

Nuo spalio 1 dienos savivaldybėje vietoje 900 tarnautojų teliks apie 700 darbuotojų. Likusiųjų 100 galbūt nukeliaus į savivaldybei priklausančias bendroves, o dar tiek pat – tiesiog į gatvę.

Pastariesiems antradienį, per pietų pertrauką, Vilniaus savivaldybės darbuotojų profesinė sąjunga surengė pasitarimą su specialiai pasamdyta advokate.

Ši supažindino  atleidžiamuosius su jų teisėmis: kada galima prašyti kompensacijos, kiek laiko darbdavys turi skirti naujo darbo paieškoms, kokiu atveju gali būti skundžiamas savivaldybės sprendimas atleisti darbuotoją iš užimamų pareigų, kokių darbuotojų apskritai nevalia atleisti.

Aišku viena, kol 2-5 mėnesius savivaldybė atleistiems darbuotojams mokės išeitines kompensacijas, šie neturės teisės kreiptis į Darbo biržą. Reiškia, jog žmonės kone pusei metų netenka socialinių garantijų, pavyzdžiui, ligos atžvilgiu jų gydymas nebus kompensuojamas.

Mat valstybės tarnautojams įstatymai taikomi kiek kitokie, nei įprastiems darbuotojams. Jeigu privačioje bendrovėje pagal įprastą darbo sutartį dirbantį asmenį nusprendžiama atleisti, jam visos kompensacijos išmokamos paskutiniąją darbo dieną. Atleidžiamam valstybės tarnautojui, kuriam priklauso gauti, pavyzdžiui, 4 mėnesių vidutinės algos dydžio kompensaciją, jam lėšos dalimis ir bus pervedamos per minėtus 4 mėnesius. Per šį laikotarpį užsiregistruoti Darbo biržoje draudžiama.

Nežino, už ką atleidžiami

Per diskusiją paaiškėjo, kad anaip tol ne visi darbuotojai įspėjimus apie atleidimą gavo teisėtai. Vienus jų, aukštesnės kvalifikacijos, daugiau nei dešimtmetį dirbusius savivaldybėje, neturinčius papeikimų ir auginančius vaikus iki 14 metų nežinia kuo nurungė kiti kolegos.

Kai kurių pasiliekančiųjų kvalifikacija laipteliu žemesnė, jie neaugina vaikų iki 14 metų, jiems iki pensijos daugiau nei 3 metai. Tačiau jie lieka.

„Aš jaučiausi rami, nes turėjau galimybių likti senoje darbo vietoje: turiu aukštą kvalifikaciją, nemenką darbo stažą ir auginu vaiką iki 14 metų. Bet gavau pasiūlymą pereiti dirbti į kitą savivaldybės departamentą. Jis man ne visai tinka. Mane iškelia į visiškai kitą skyrių. Aš tarsi atitinku kito darbo reikalavimus, bet ten darbo specifika visiškai kita. Be to, aš ten būsiu pakaitinė darbuotoja, dirbsiu laikinai, kol kita grįš iš motinystės atostogų. Ir atlyginimas bus mažesnis. Dabar svarstau, ar nevertėtų savivaldybės sprendimo apskųsti teismui“, - sakė viena savivaldybės darbuotoja, nepanorusi prisistatyti.

„Mane atleidžia iš Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus ir nesiūlo kitos darbo vietos. Niekas neinformuoja, kas čia vyksta, kodėl mane atleidžia. Įsivaizduokite, man iki pensijos liko ketveri metai su trupučiu, o įstatymas gina tik tuos darbuotojus, kuriems iki pensijos liko 3 metai. Taip ir vertinu – maitinsiuosi kruopomis iki gyvenimo pabaigos“, - rankomis skėstelėjo specialistė.

Paprašyta prisistatyti moteris sutriko – iki šiol ją kausto baimė savo dalia skųstis, kad tik nesužinotų apie tai kas nors iš Vilniaus miesto valdžios, kas nors jos nepaskųstų. Anksčiau jai už tai galėjo grėsti papeikimas, kita drausminė nuobauda arba atleidimas iš darbo. Ją jau atleidžia, bijoti tarsi nėra ko, tačiau darbuotoja prisistatyti vis vien pabūgo.